"Manau, kažkada reikės statyti ir giliavandenį uostą. Tačiau pirmiausia reikia išnaudoti ir turimas rezervines teritorijas, tai, kas iš jų liko. Esu įsitikinęs, kad visoms toms nesąmonėms, kurios buvo ir tebėra daromos su rezervinėmis teritorijomis, turiu omenyje jų atžvilgiu vykdomą nusikalstamą veiklą, turi būti padėtas taškas. Labai jau daug žemės lopinėlių rezervinėse teritorijose nukeliavo į kažin kieno rankas. Tokie dalykai daugiau nebegali kartotis.
Uosto plėtojimo taryba gali pareikalauti, kad uosto rezervinės teritorijos taptų nuolatinėmis uosto teritorijomis, žinoma, atlikus tam tikras rezervinių teritorijų planavimo procedūras, parengiant detaliuosius planus. Be to, būtina užtikrinti, kad visos valstybinės institucijos padarytų viską, kad nė vienas naujas rezervinės teritorijos lopinėlis neatitektų kam nors kitam, išskyrus uosto reikmes. Tada jau veiksmų dėl detaliųjų planų turėtų imtis Uosto direkcija. Mums svarbu, kad niekas nebeplėšikautų rezervinėse teritorijose. Dabar čia kaip koks XVIII a. pabaigos prerijų įsisavinimas Amerikoje - kas pirmas įkala kuoliuką, to ir žemė, nes valstybė žiūri pro pirštus, o pro grotas niekas nežiūri, nors turėtų. Jeigu tylėsime, tai ir toliau tęsis. Iš apskričių sprendimo funkcijas perims kokia nors nacionalinė žemės tarnyba, ji irgi nederins šio klausimo su Uosto direkcija, nors privalu tai daryti rezervinėse teritorijoje", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.
Pilkoji zona
Rezervinių teritorijų klausimu nemažai ginčytasi neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Beje, jo įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi inventorizuoti uosto rezervines teritorijas. Šis darbas jau padarytas.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pageidavo, kad būtų įvardintos konkrečios probleminės vietos rezervinėse teritorijose, kad uosto vadovas nedarytų deklaratyvių pareiškimų. E. Gentvilas sakė turįs 6 detaliųjų planų sąrašėlį. Pasak jo, geriausias įrodymas to, kas vyksta tose teritorijose, - kad po to, kai Vyriausybės nutarimu Klaipėdos viešajam logistikos centrui steigti buvo paskirta rezervinė teritorija, joje atsirado 19 naujų privačių sklypų.
Iš maždaug 7 ha rezervinės teritorijos prie jūrų krovos kompanijos "Bega" laisvos vietos beliko tik 3 ha. Beje, jau apskaičiuota, kad Uosto direkcijai reikės 16 mln. Lt pastatams rezervinėse teritorijose išpirkti.
Meras juokavo atsakydamas į klausimą, kas tai yra rezervinė teritorija: tai tokia teritorija, kurioje miestas nieko negali daryti, o uostas nieko nedaro. Kitaip sakant, tai tokios teritorijos, kurių niekas neprižiūri, vadinamosios pilkosios zonos. Mero manymu, kadangi tai yra uosto rezervinės teritorijos, jas turi prižiūrėti Uosto direkcija.
Nori atsisakyti
Uosto direkcija ketina atsisakyti tų rezervinių teritorijų, kuriose jau yra atsiradę įteisinto turto, kad nereikėtų jo išpirkti, ir kai kurių kitų teritorijų, kuriose uosto plėtra jau nebeįmanoma. Uosto plėtojimo tarybos narys Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys atkreipė dėmesį, kad dar net nepradėta rengti Klaipėdos uosto strategija, o jau norima atsisakyti rezervinių teritorijų.
Susisiekimo ministras E. Masiulis irgi buvo tos nuomonės, kad nereikia skubėti jų atsisakyti, kol dar neparengta strategija, tačiau, pasak jo, detalieji tų teritorijų planai jau turėtų būti rengiami, nes tam reikia nemažai laiko.
E. Gentvilo teigimu, šiandien rezervinėse teritorijose vykdyti uosto plėtros nebegalima. Krovą galima didinti tik naudojant modernesnes krovos technologijas. Uosto vadovo manymu, reikia arba efektyviai įsisavinti uosto rezervines teritorijas ir užtikrinti teritorinę uosto ir jo pajėgumų plėtrą, arba būtina statyti giliavandenį uostą.
Rašyti komentarą