Ar verta investuoti milijonus eurų į Malkų įlanką?

Preliminariais apskaičiavimais, į Malkų įlanką ketinama investuoti apie 150-180 mln. eurų, tačiau, pasak A. Vaitkaus, turint omenyje ir tolimą perspektyvą, ne tik artimiausius ketverius metus. Tikimasi, kad dėl šių investicijų dabartinė 5-5,5 mln. t krova šioje uosto dalyje padidėtų 10-15 mln. t. Malkų įlankoje dirbančios krovos kompanijos sako, kad ateityje čia 20 mln. tonų krova per metus visiškai reali.

Kokios garantijos, kad bus tiek krovinių?

"Mes sudarome dvišales sutartis su kompanijomis. Jose ir Uosto direkcija įsipareigoja investuoti į infrastruktūrą, ir kompanijos atlikti tam tikras investicijas. Jos, investuodamos vidutiniškai du kartus didesnes sumas nei mes, prisiima riziką. Ketinimų rimtumas patvirtinamas įmonių investicijomis į suprastruktūrą. Kad tai nėra blefas, rodo jų atliekami darbai", - sakė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius - vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

"Kalbantieji, kad visų pirma reikia turėti konkretų krovinį, o tada investuoti, yra diletantai šioje srityje. Uostai, kurie vadovaujasi tokia samprata, šiandien kenčia. Privalu kurti pajėgumą žvelgiant į perspektyvą, priešingu atveju iškrisi iš rinkos. Šiandien ji labai dinamiška. Krovinio savininkas neturi galimybės laukti net mėnesį. Jeigu nepasiūlai galimybių greitai, netenki krovinio. Nors tai nėra masinis reiškinys, šiandien kai kurios Klaipėdos uosto kompanijos jau nebegali priimti krovinių. Būtina mūsų uostui užtikrinti maksimalų pajėgumą, priešingu atveju jis praras ir tai, ką turi dabar", - aiškino A. Vaitkus.

Malkų įlankoje - ne tik krova

Uosto direkcijos prioritetai pasirenkant, į kokią infrastruktūrą privalu investuoti pirmiausia: prioritetas Nr. 1 - kompanijų, kurios jau yra investavusios ir kurioms trūksta infrastruktūros, naudojama teritorija; ten, kur vyksta statybos darbai - prioritetas Nr. 2, trečia grupė - kompanijos, jau turinčios sutartis su bankais, t. y. tos, kurios planuoja investuoti.

M. Armonaitis atkreipia dėmesį į tai, kad Malkų įlankoje dirba AB Vakarų laivų gamykla (VLG), didžiausia darbdavė Klaipėdos uoste, duodanti darbo maždaug 2 tūkst. žmonių. "Mes vertiname tai, kad ši įmonė, įsigijusi doką "Panamax" tipo laivams remontuoti, sukurs daug pridėtinės vertės galėdama priimti daug didesnius laivus negu iki šiol. Norėdami išsaugoti šitą verslo šaką privalome investuoti į infrastruktūrą, kuri reikalinga laivų remontui ir statybai. Mes vertiname ir naujų darbo vietų kūrimą, ir papildomos vertės kūrimą, ir papildomus mokesčius valstybei. Malkų įlankos specifika - vykdoma ne tik krovos veikla", - aiškino M. Armonaitis.

Užterštas gruntas - ribojantis veiksnys

Šiemet Klaipėdos uoste bus įgyvendinami keli labai dideli projektai. Šiuo metu jau renkamas rangovas sienutei Malkų įlankoje sukalti. Tikimasi ją turėti jau kitais metais. Ją pastačius bus galima formuoti platesnį laivybos kanalą. Įlankos įplauka yra gana siaura, o ateityje norima į ją vesti "Panamax" tipo laivus. Šiuo metu gylis Malkų įlankoje - 11 m, maksimali leistina laivų grimzlė - iki 10 m.

Esant tokiai situacijai nesudaromos vienodos sąlygos UAB Klaipėdos konteinerių terminalui (KKT) ir LKAB "Klaipėdos Smeltė". Ateityje Malkų įlankoje gylis bus 14,5 m, o leistina laivų grimzlė - 13,8 m. Tikimasi, kad gilinimo darbai bus baigti 2018 metų pabaigoje. Panašias sąlygas jau šiandien turi kompanijos, dirbančios šiaurinėje uosto dalyje.

Vis dar aktualus uoste užteršto grunto klausimas. Uosto direkcija veda intensyvias diskusijas su Aplinkos ministerija ir tikisi sulaukti rezultatų dar nepasikeitus Vyriausybei. Priimtas palankus sprendimas palengvintų Uosto direkcijos darbus ir sumažintų kaštus. "Derybos vyksta labai sunkiai. Aplinkos ministerija vis griežtina sąlygas, motyvuodama, kad tokias pačias sąlygas nurodo ir europinės institucijos. Matome, kokias technologijas naudoja kaimyninės valstybės ir bandome rasti bendrą sutarimą. Užterštas gruntas yra ribojantis veiksnys, neleidžiantis darbus Malkų įlankoje padaryti greičiau, jau nekalbant apie tai, kad tai ir papildomi gana dideli kaštai", - sakė A. Vaitkus.

Bus rekonstruojamos krantinės

Visa uosto teritorija - 552 ha. Vienas iš Uosto direkcijos strateginių uždavinių - 20 ha VLG naudojamos teritorijos sudaryti sąlygas vystyti krovai. Antrinė VLG bendrovė "Vakarų krova" gana sparčiai vystosi. Pasak A. Vaitkaus, VLG perspektyva - krovai gali būti skirta iki 40 ha. Anot Uosto direkcijos vadovo, toje teritorijoje, gerokai atitolusioje nuo miesto, labai geros perspektyvos.

Tad bus rekonstruojamos 139-140 krantinės, kuriomis naudojasi VLG, kuriose bus vykdoma krova. VLG naudojamoje teritorijoje nuo sovietmečio laikų rimtesnių investicijų nebuvo daroma. Minėtiems rekonstrukcijos darbams netrukus bus parinktas rangovas. Bus nugriauti du seni pirsai, atsiras geras laivų apsisukimo ratas ir prie krantinių bus galima švartuoti "Panamax" dydžio laivus.

Malkų įlankoje dirba nemažai krovos kompanijų. "Klasco" naudojasi 144 krantine. Labai sparčiai vystosi UAB Malkų įlankos terminalas. Ateityje planuojama rekonstruoti jos naudojamą 142 krantinę, pritaikant ją "Panamax" tipo laivams.

127-128 krantinės, kurias naudoja KKT, taip pat bus rekonstruojamos. Prie VLG užtvertoje gana didelėje teritorijoje bus kaupiami kroviniai, kurie bus kraunami šiose dviejose krantinėse.

Su šių krantinių naudotoju labai daug diskutuota, ar tikrai reikia tokio plataus ir ilgo pirso. Pasak A. Vaitkaus, Uosto direkcija jau beveik įtikinta, kad būtent tokio pirso reikia.

Bus rekonstruojamos ir 143-143A krantinės, kuriomis naudojasi KKT, pritaikant jas didesniems fideriniams laivams ir su galimybe ateityje švartuoti ir "Panamax" tipo laivus siekiant didinti šios krovos kompanijos konkurencingumą.