Ar valstybinės įmonės statusas - optimalus variantas?

Uosto direkcijos rinkliavos šiemet sumažėjo tik 5 proc., o investicijoms numatytų lėšų bus panaudota tik apie 70 proc. Šiuo metu pradėta svarstyti, ar valstybinės įmonės statusas yra optimalus variantas.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo,
dabartinis įmonės statusas kai kuriose srityse padeda, o kartais trukdo operatyviau spręsti kai kurias problemas. Uosto direkcijos vyr. finansininkės Beatos Kulevičiūtės teigimu, turint valstybės įmonės statusą lengviau dirbti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis ir skolintis pinigų. Šiuo metu vedamos derybos su bankais dėl paskolos 67 krantinės jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje rekonstrukcijai.

Rugsėjį direkcijos specialistai rinko informaciją pamąstymui apie galimą Uosto direkcijos statuso keitimą, pavyzdžiui, į akcinę bendrovę. Pasak E. Gentvilo, galimas daiktas, kad statusas nebus keičiamas, tačiau su tais pamąstymais direkcija ketina kreiptis į savo steigėją, į Susisiekimo ministeriją. Jeigu ji pritartų kokiems nors pokyčiams, jie galimi.

Neretai užduodamas klausimas, kodėl Klaipėdos uosto direkcijoje dirba tiek daug žmonių, kai tuo tarpu kitų didesnių uostų direkcijose jų mažiau. Pasak E. Gentvilo, tai lemia valstybinės įmonės statusas. Todėl ne su visų uostų direkcijomis ją galima lyginti. Pavyzdžiui, Liubeko uostas (Vokietija) yra municipalinis, tad visos finansinės ir ekonominės tarnybos neįeina į Liubeko uosto direkcijos sudėtį, jos priklauso savivaldybei. Jeigu Klaipėdos uostas būtų municipalinis, mažėtų darbuotojų Uosto direkcijoje, bet daugėtų specialistų savivaldybėje, turinčių užsiimti uosto finansiniais ir ekonominiais reikalais.

Pajamos mažėja nežymiai

Uosto direkcija didžiąją dalį savo pajamų, kurias gauna rinkdama uosto rinkliavas ir imdama žemės nuomos mokestį, naudoja investicijoms į infrastruktūrą. Jos pinigų panaudojimas numatomas valstybės investicijų programoje. Šiuo metu susisiekimo ministrui tvirtinti yra pateikta Uosto direkcijos 2009-2013 metų investicinė programa.

B. Kulevičiūtės teigimu, šiemet iš rinkliavų Uosto direkcija planavo gauti 126 ml. Lt, rugsėjo 28 d. buvo sutrinkti 89 mln. Lt, t. y. 6,6 mln. Lt daugiau nei planuota, ir tokia pat suma mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Planuota, kad pajamos iš rinkliavų sumažės 11 proc., tačiau kol kas jos sumažėjo tik 5 proc.

Žemės nuomos mokesčiui krizė įtakos dar nepadarė. Vyr. finansininkės teigimu, mokesčiai mokami, uosto kompanijų mokumas yra normalus. Galbūt tai sąlygojo griežtos sąlygos, reikalavimas mokėti delspinigius.

Uosto direkcija stengiasi surasti daugiau investicinių projektų finansavimo šaltinių. Kompanijos, kurios negali laukti, kol ateis eilė investicijoms į jų nuomojamos teritorijos infrastruktūrą, galėtų paspartinti procesą - infrastruktūros plėtrai naudoti savo lėšas, už ką vėliau direkcija atsiskaitytų. Jau parengtas tipinis infrastruktūros gerinimo sutarties projektas. B. Kulevičiūtės teigimu, tai būtų dar vienas finansavimo modelis, kuris Uosto direkcijai kainuotų pigiausiai. Ji finansuotų tik statybos ir techninės autorinės priežiūros išlaidas, o palūkanas - ne.

Inventicijos buksuoja

E. Gentvilo teigimu, investiciniai uosto infrastruktūros projektai uoste įgyvendinami ne visai gerai - šiuo metu panaudota tik per 40 proc. investicijoms skirtų lėšų. Uosto vadovas tikisi, kad iki šių metų pabaigos jų bus panaudota 70 proc. "Atvirai sakant, nesuprantu, kodėl kai kurie darbai nebuvo daromi. Dabar tenka dėti daug pastangų, kad jie būtų pradėti", - sakė E. Gentvilas.

Infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, šiuo metu vyksta daug konkursų, kurių objektai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Dėl Perkėlos gatvės rekonstrukcijos rugsėjo 29 d. paraiška finansinei paramai gauti pristatyta Transporto investicijų direkcijai (TID), dabar laukiama jos įvertinimo. Vyr. finansininkės teigimu, tam, kad pinigai būtų geriau panaudojami, TID sutrumpino vertinimo laikotarpį nuo 2 iki 1 mėnesio. Tad tikimasi, kad spalio pabaigoje finansavimo sutartis bus pasirašyta.

TERMINALAS. Jau paskelbtas keleivių ir krovinių terminalo krantinių projektavimo konkursas, lapkričio pabaigoje turėtų būti atplėšti vokai su pasiūlymais. V. Paukštė tikisi, kad tarp dalyvaujančiųjų konkurse bus didesnė konkurencija nei anksčiau.

ŠVENTOSIOS UOSTAS. Pagaliau pajudėjo Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo parengiamieji darbai. Spalio pabaigoje turėtų paaiškėti konkurso dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos rezultatai. Pasirašyta sutartis dėl geologinių tyrimų atlikimo, archeologiniai tyrimai jau atliekami. V. Paukštė mano, kad statybos darbai Šventojoje gali būti pradėti 2013 metų pabaigoje.

VALČIŲ PRIEPLAUKA. Šiuo metu atlikta PAV ataskaita yra pateikta Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamentui, jau atlikti ir jo nurodyti pataisymai. Artimiausiu metu turėtų būti gauta teigiama išvada ir bus skelbiamas konkursas dėl valčių prieplaukos techninio projekto rengimo. Kitų metų vidury bus galima pradėti kalbėti apie rangovo statybos darbams atlikti parinkimą.

UŽTERŠTAS GRUNTAS. Nuo 2001-2002 m. vėluoja užteršto grunto aikštelės projektas. Po konkurso jau pradėti aikštelės parengimo darbai - kertami želdiniai ir t. t.

GELEŽINKELIAI. Iki šiol uosto geležinkelių srityje trūko sistemingumo. Šiuo metu rengiama viso Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo išvystymo studija, kurioje bus prognozuojami poreikiai 30 metų į priekį. Ši studija jau suderinta su visais uosto operatoriais, atsižvelgta į jų pateiktas prognozes ir planus. Atsiradus jai bus dirbama sistemingai. Iki šiol buvo skubama tvarkyti geležinkelius tai vienoje, tai kitoje vietoje, be aiškios sistemos.

Vidmantas MAŽIOKAS