Ar reikia gelbėti aukcioną ir atiduoti jį žvejams?

Baltijos jūroje menkes gaudantiems žvejams jau leidžiama 30 proc. metų menkės kvotos parduoti laisvai, nebereikalaujama visą žuvį pristatyti į aukcioną. Jo direktorius teigia, kad dėl to Klaipėdoje žuvies nebelieka, ji visa eksportuojama.

"Vakarų eksprese" ne kartą rašyta, kad žvejų netenkino buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės įsakymu įteisintas reikalavimas visas Baltijos jūroje sugautas menkes pirminiam pardavimui pristatyti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną. Tokiu įsakymu itin piktinosi tie žvejai, kurie žvejojo prie Danijos krantų ir turėjo apie 200 jūrmylių plukdyti žuvį. Prasidėjus sunkmečiui, kai menkės kainos krito, žvejų padėtis dar labiau pablogėjo.

Žemės ūkio ministerija sudarė darbo grupę, kuri Klaipėdoje aiškinosi padėtį. Po to balandžio 19 d. naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičus pasirašė įsakymą, leidžiantį 30 proc. visos metų menkės kvotos realizuoti laisvai.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos teigimu, tai šiek tiek palengvins žvejų padėtį, jie gali tikėtis parduoti dalį menkės bent po 0,5 Lt brangiau už 1 kg.

Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus, šiuo metu Lietuvos žvejai dūsta, bet kol kas dar nebankrutuoja. Iki birželio 8 d. menkių kvotos išnaudota 50 proc., pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo išnaudota 72 proc.

Pasiryžę gelbėti aukcioną

A. Bargaila, vienas iš aukciono Lietuvoje steigimo iniciatorių, mano, kad jeigu nieko nebus daroma, tai aukcionas po metų kitų bankrutuos. Anot jo, aukciono politika yra ydinga, jis jau skolingas žvejams šimtus tūkstančių litų, nors yra įpareigotas per 10 dienų, kai su juo atsiskaito supirkėjas, sumokėti už žuvį su žvejams. Aukcionas negauna pinigų iš supirkėjų, su jais nesibylinėja, o žvejai privalomu būdu pridavę žuvį aukcionui negauna pinigų.

Anot asociacijos vadovo, geriausiai žvejų interesus gina gamintojų organizacijos. Jo manymu, jos turėjo statyti ir aukcioną, pavyzdžiui, Švedijoje jis joms priklauso. Ispanijos žvejai nesupranta, kaip gamintojų organizacijos gali neturėti aukciono. Lietuvoje nepasitikėta žvejais, tad aukcionas yra valstybinis. A. Bargailos manymu, aukcionas už 1 Lt turėtų būti parduotas Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai.

"Aukciono klausimą reikia spręsti nedelsiant. Asociacijos valdyba jau svarstė jį ir yra pasirengusi padėti aukcionui išgyventi. Mes galėtume paimti aukcioną, nes sudarome didelį visų žvejų procentą. Gamintojais esame pavadinti todėl, kad sugauta ir išdarinėta žuvis jau yra žuvininkystės produktas", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Bargaila.

Reikia išlaikyti

V. Petkaus teigimu, su aukcionu turima problemų, kadangi patys žvejai jo norėjo ir, vaizdžiai tariant, vaiką pasigimdė, o auginti nenori.

Jo manymu, aukcioną išlaikyti reikia. Jeigu būtų normali menkės kaina, t. y. jos kilogramas kainuotų 4-5 Lt, aukcionas galėtų išgyventi ir iš tų 70 proc. kvotos, kuriuos žvejai privalo parduoti aukcione. Jeigu ji nukristų iki 3,5 Lt - situacija pablogėtų.

Aukciono vadovybė, departamento direktoriaus manymu, turėtų pasukti galvą, ieškoti pirkėjų ir kitose šalyse. Menkės kaina aplinkinėse valstybėse yra tokia pati. Kitaip sakant, vadovybė dar turi rezervų pagerinti darbą.

Pasak V. Petkaus, aukciono atiduoti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai negalima, nes jis turi priklausyti visiems žvejams. Tokiu atveju vėl prasidėtų barniai kaip dėl ledo generatoriaus, kuris priklauso Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai - ir po 5 metų tebesibylinėjama.

Departamento direktoriaus, 4,5 metų ėjusio aukciono stebėtojų tarybos pirmininko pareigas, manymu, 14 įmonių, žvejojančių Baltijos jūroje, atstovai turėtų pasiūlyti aukciono darbo formą. Šiuo metu aiškinamasi, ar yra teisinių galimybių aukcioną atiduoti žvejams eksploatuoti koncesijos pagrindu. Tokiu atveju Žemės ūkio ministerija savo turto neatiduotų ir toliau liktų jo šeimininke, bet leistų jį eksploatuoti žvejams. Jie reguliuotų kainas, rinktųsi direktorių ir t. t. Stebėtojų taryba svarstytų visus pasiūlymus, kitaip sakant, prižiūrėtų jų veiklą.

Skriaudžiami Lietuvos gyventojai

UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Vaidas Marcinkėnas sako, kad žvejai žuvį parduoda supirkėjui be aukciono su sąlyga, jeigu jis greitai su jais atsiskaitys. Tačiau neretai jis jau būna skolingas žvejams, tačiau jie to nežino. "Manau, žvejukai kentės. Mes tikrindavome piktybinius skolininkus. Jiems rašydavome raginimus, įspėjimus, grasindavome teismais. Galėdavome šiek tiek padėti", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Marcinkėnas.

Pasak jo, dėl leidimo parduoti 30 proc. žuvies laisvai jos kiekis aukcione šiek tiek sumažėjo. Tačiau aukcionui dar lieka 70 proc. Anot V. Marcinkėno, jeigu žvejys parduos mažiau, tai atitinkamai kitais metais jam bus sumažinta ir kvota. Aukciono direktoriaus manymu, tai iš esmės rinkos nesugriaus, tačiau klaipėdiečiai, kurie prekiavo turguje žuvimi, dabar jos jau negauna. "Lietuvos gyventojai skriaudžiami, nes viskas yra eksportuojama. Anksčiau dar 2-4 tonos per savaitę likdavo Klaipėdoje", - sakė V. Marcinkėnas.

Jis nemano, kad kas nors iš esmės pasikeistų perdavus aukcioną gamintojams. Menkės kaina bus tokia pati, nes liks tie patys žvejai, tie patys supirkėjai. Pastaruoju metu 1 kg menkės superkamas po 3,8-3,9 Lt. Panaši kaina ir Lenkijoje.

Šiemet aukcione iki birželio vidurio buvo parduota 1077 t menkės. Liepą ir rugpjūtį 8 aukciono darbuotojai atostogaus, nes prasidės draudimo žvejoti menkes laikotarpis. Dalis atostogų bus mokamos, dalis - ne. Atlyginimai aukciono darbuotojams išmokami, tačiau situacija ne per geriausia, mat, pasak V. Marcinkėno, tiek supirkėjai, tiek ir žvejai, turintys mokėti už paslaugą 3 proc. nuo parduoto žuvies kiekio, yra daug skolingi aukcionui.

Dalia BIKAUSKAITĖ