Ar privers uostą mokėti dešimtinę?

Įstatymo pataisos iniciatoriaus Seimo nario Simono Gentvilo nuomone, taip miesto savivaldybė, dabar spaudžiama palaiminti maksimalią uosto plėtrą, taptų tiesiogiai suinteresuota uosto krovos didėjimu ir galėtų sukurti gyventojus pritraukiančią infrastruktūrą, kaip kad daroma Latvijos uostamiesčiuose.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tokią įstatymo korekciją laikytų "tik geru ženklu, bet ne raktu visoms miesto ir uosto bendrųjų planų derinimo problemoms spręsti". Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tokį siūlymą vadina neapgalvotu ir įžvelgia grėsmę "parklupdyti labai gerai iki šiol dirbusią valstybės įmonę". O susisiekimo ministras Rokas Masiulis dar neskuba jo vertinti ir tikina, kad "bendradarbiavimas turi būti teisingas abiem pusėms".

Antras dublis

2012 m. Susisiekimo ministerija, kuriai tuo metu vadovavo liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis, buvo inicijavusi įstatymo pataisas, pagal kurias dalis Uosto direkcijos paskirstytino pelno turėjo būti skiriama Klaipėdos savivaldybės įgyvendinamiems su uosto veikla susijusiems viešosios paskirties infrastruktūros plėtros projektams finansuoti. Tuomet teigta, kad viena iš priežasčių, paskatinusių teikti tokią įstatymo pataisą, buvo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos. Tačiau ji neperėjo jau Seimo Ekonomikos komiteto filtro.

Prasidėjus diskusijoms dėl rengiamo Uosto bendrojo plano, kuriame gali būti nurodoma ir maksimali jo plėtra pastatant išorinį uostą Melnragėje, prasidėjo ir kalbos, kokių kompensacijų už tai turėtų sulaukti Klaipėda. Juolab kad iš Vyriausybės pažadų, duotų už SGD terminalo įsileidimą, pildomas tik vienas - skirtas finansavimas baseino statyboms.

Į šias diskusijas įsitraukęs S. Gentvilas pareiškė, kad Klaipėdos savivaldybė su maksimalia uosto plėtra turėtų sutikti tik jei universitetų pertvarką vykdanti Vyriausybė "garantuotų išskirtinį aukštojo mokslo reformos prioritetą Klaipėdos miestui", į Uosto valdybą įtrauktų Savivaldybės atstovus ir paliktų jiems "veto" teisę infrastruktūros sprendimams, susijusiems su miesto teritorija, bei įstatymu numatytų tiesioginį Uosto direkcijos 10 proc. pajamų atskaitymą į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą.

Netrukus jis ėmėsi ir konkrečių veiksmų - pateikė minėtąją įstatymo pataisą, po kuria pasirašė ir Seimo nariai Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Naglis Puteikis, Gintaras Vaičekauskas, Virginija Vingrienė, Agnė Bilotaitė ir Eugenijus Gentvilas.

"2017 metų pirmojoje pusėje Vyriausybė tvirtins naują uosto Bendrąjį planą, kuris sukurs prielaidas Klaipėdos uostui tapti konkurencingiausiu rytinės Baltijos pakrantės uostu ir galimybes krovos tonažui miesto teritorijoje augti bent 3 kartus nuo 40 mln. tonų rezultato 2016 m. iki 130 mln. tonų. Šis tonažo ir uosto plėtros į miesto teritoriją proveržis sukels reikšmingus miesto rekreacinio potencialo apribojimus, intensyvi krovos veikla neigiamai įtakos gyvenamąją kokybę mieste bei reikšmingai padidins kelių ir geležinkelių transporto srautus mieste", - akcentuojama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

"Iš Uosto direkcijos gaunamos pajamos leistų miestui kompensuoti šalutinį uosto poveikį. Šie atskaitymai taip pat turi būti pririšti prie apyvartos, ne prie pelno. Latvijos uostai daug metų turi tokius atskaitymus, todėl ten ir savivalda tampa suinteresuota uosto krovos didėjimu, ir savivaldybės gali sukurti gyventojus pritraukiančią infrastruktūrą", - teigia S. Gentvilas.

"Gali parklupdyti"

Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus sako, kad direkcija iš principo yra linkusi diskutuoti.

"Kol kas tokios diskusijos nebuvo. Visų pirma norėtume išgirsti, su kuo toks siūlymas yra susijęs - ar su uosto bendruoju planu, ar su kokiomis nors kitomis priežastimis", - sakė jis.

A. Vaitkus jau pakvietė Klaipėdoje išrinktus Seimo narius, profesoriaus A. Kirkučio suburtą grupę, atvykti ir pradėti diskusijas, kurių metu būtų skirta dėmesio ir šiam klausimui.

A. Vaitkus primena, kad Uosto direkcija yra valstybės įmonė, siekianti pelno, o jo siekiančiose privačiose verslo struktūrose "niekada niekas neskirsto savo lėšų nuo pajamų, skirsto nuo pelno".

"Tai jau išsakiau ir pataisos iniciatoriams", - sakė jis.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, per visą pastarųjų 15-16 metų laikotarpį direkcija maždaug 18-19 proc. pelno skirdavo miestui ir tai kasmet sudarydavo apie 3,4 mln. eurų.

Pasak jo, nereikėtų pasirinkti kaip taikinį vieną iš gerai ir pelningai veikiančių įmonių ir siekti gauti iš jos pajamų.

"Mes, kaip valstybės įmonė, galime gauti specialių įpareigojimų. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Šventosios valstybinio jūrų uosto administravimo priskyrimas. Tokių įpareigojimų mes galime gauti ir daugiau. Tada kyla klausimas, koks bus mūsų pajamingumas ir pelningumas. Jeigu dar iš mūsų pajamų būtų atimamos lėšos, tai galėtų įmonę parklupdyti", - sakė A. Vaitkus.

Anot jo, diskusijų šiuo klausimu buvo pačių įvairiausių. Buvo keliami ir kontrklausimai, kur miestas panaudotų tuos pinigus. Kol kas Uosto įstatymas leidžia direkcijai investuoti tik į privažiuojamuosius kelius, kurie, pasak A. Vaitkaus, didžiąja dalimi tarnauja miestiečiams - prieš 10 metų atlikta studija parodė, kad mieste uostą aptarnaujantis transportas sudaro tik apie 4 proc.

Šiuo metu Uosto direkcija iki 2020 m. yra pasitvirtinusi daugiau kaip 400 mln. eurų investicinį planą. Pernai Uosto direkcijos pelnas buvo rekordinis ir preliminariai siekė apie 30 mln. eurų.

"Jeigu iš pajamų būtų paimama 10 procentų, iškiltų didelė grėsmė netekti reikšmingos dalies lėšų. Tokiu atveju mes galime nesugebėti vystyti tų savo planų, kurie duos didelės naudos visai mūsų valstybei. Nereikėtų pamiršti, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvoje. Sunku pervertinti jo reikšmę visai Lietuvai. Mes turime galimybę apsirūpinti naftos produktais, dujomis per SGD terminalą, užtikriname logistiką NATO kroviniams ir kita. Parklupdyti tokią įmonę galima labai greitai padarius klaidą, o atstatymas visada būna sudėtingas procesas. Manyčiau, kad paimti schemą ir įregistruoti neišdiskutavus yra klaidingas požiūris", - sakė A. Vaitkus.

"Būtų geras ženklas"

Klaipėdos meras V. Grubliauskas mano, kad nebus lengva pasiekti, kad toks įstatymo pakeitimas taptų realybe. Pasak jo, ta idėja vis atgimdavo iš naujo, pakildavo iš pelenų ir galų gale vėl krisdavo į juos.

"Manyčiau, pataisos priėmimas būtų geras ženklas kalbant apie pavasarį miesto ir uosto bendrųjų planų derinimo kontekste. Tačiau laukia ilgas kelias. Tai geras išbandymas Vakarų Lietuvos parlamentarų grupei, kuri garsiai paskelbė ginsianti Klaipėdos interesus visomis išgalėmis. Ši pataisa miestą ir uostą susietų gerokai tampresniais ryšiais negu iki šiol. Ji išsklaidytų šiomis dienomis kartkartėmis atsirandantį šaltuką ir nepasitikėjimą vienų kitais", - sakė meras.

V. Grubliausko manymu, jeigu tokia pataisa visgi būtų priimta, tai nebūtų vienintelis sprendimas, atversiantis visas duris bendro uosto ir miesto bendrojo plano ar dviejų atskirų suderintų planų patvirtinimui. Pasak mero, diskusinių klausimų spektras yra gerokai platesnis. Vienas iš pirmųjų klausimų galėtų būti bendros miesto ir uosto valdybos sudarymas, kurios pirmininkas galėtų būti meras.

Pasak V. Grubliausko, priimta pataisa atvertų galimybes miestui naudoti lėšas toms reikmėms, kurios jam yra gerokai svarbesnės negu uostui.

Meras sako negalintis pamiršti to, kaip uostai ir miestai bendradarbiauja kitose šalyse. Roterdamo uostas (Nyderlandai), pasak jo, vien tik miesto reikmėms skiria per metus apie 60 mln. eurų. Jo metinė apyvarta siekia daugiau nei pusę milijardo eurų. Be to, uostas dar skiria nemažą dalį lėšų bendriems infrastruktūros objektams įgyvendinti, pavyzdžiui, privažiuojamiesiems keliams tvarkyti, prižiūrėti ir t. t.

"Trumparegiškas pasiūlymas"

Virginijus SINKEVIČIUS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Bijau, kad tai per daug ambicingi planai. Naujoji Vyriausybė ir ministerija yra labai griežtai pasisakiusios dėl įvairių paramų skyrimo, todėl, manau, į šį siūlymą reikia labai gerai pasižiūrėti.
Klaipėdos miestui iš uosto biudžeto visuomet buvo skiriama lėšų. Mano turimais duomenis, buvo skiriamos labai didelės lėšos. Miestas kaip ir nebuvo nuskriaustas. Diskusijos apie tų dalies pelno skyrimą, kaip aš suprantu, vyksta jau nebe pirmus metus. Dabar jau kalbama apie pajamas. Manau, tai tikrai per daug ambicinga ir valstybės įmonei tai jau būtų tikrai labai sudėtinga našta. Manau, Klaipėda tikrai gauna pakankamai įmokų į savo biudžetą, ir uostas pakankamai prie to prisideda.
Koks būtų tikslas dabar dar skirti tuos 10 procentų miestui, daryti įmonei žalą ir ją parklupdyti? Nematau racijos priimti tokį sprendimą. Jeigu užsidarytų uostas, manau, Klaipėdai būtų labai sunku. Man tokie siūlymai skamba labai savanaudiškai.
Manau, miestas turėtų būti suinteresuotas uosto plėtra ir pelningumu. Jeigu uostas dirbs pelningai, tiek Savivaldybei, tiek klaipėdiečiams iš to bus tiktai naudos. Jeigu uostas vieną ar du kartus sumokėjęs 10 procentų gautų pajamų nustos vystytis, tada nežinau, ką miestas darys. Turime vertinti ilgalaikę strategiją. Toks pasiūlymą atrodo labai trumparegiškas.

"Bendradarbiavimas turi būti teisingas"

Rokas MASIULIS, susisiekimo ministras
Žinau apie tokią įstatymo pataisą, tačiau dar anksti ją vertinti. Pirmiausia reikia labai tiksliai įvertinti, kokią naudą gauna uostas, kokią miestas, ir tada vertinti, kokia turi būti bendradarbiavimo forma. Bendradarbiavimas turi būti teisingas abiem pusėms. Dabar vykstantys procesai yra labai ilgi - abu bendrieji planai yra didžiulės apimties ir tiek miestui, tiek uostui reikia kruopščiai dirbti kartu.