Ar "Laivininkystė" vis dar nereikalinga valstybei?

Birželio 20 d. vienoje iš televizijos laidų susisiekimo ministras E. Masiulis kalbėjo apie tai, kad kai kurias valstybės valdomas įmones jau seniai reikėjo privatizuoti. Anot ministro, jo niekas neįtikins, kad labai skambiu pavadinimu pasivadinusiai bendrovei "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL), turinčiai 11 laivų ir konkuruojančiai pasaulyje su privačiomis kompanijomis, reikalingas valstybės valdymas. Jo manymu, valstybės įmonės turi būti tose srityse, kuriose karaliauja monopolis, t. y. nėra konkurencijos.

Privatizuoti "Lietuvos jūrų laivininkystę" Susisiekimo ministerija buvo siūliusi pernai, tačiau, anot E. Masiulio, pritrūko politinės valios tai padaryti. Priminsime, jog tokia idėja buvo sulaukusi didelio visuomenės pasipriešinimo - Dionyzo Varkalio vadovaujama partija rinko parašus, kad Lietuvos laivynas nebūtų privatizuojamas.

Sumažino nuostolius

LJL pastaraisiais metais patyrė reikšmingų nuostolių, todėl ir atsirado noras ją privatizuoti. Pernai balandį iš pareigų atsistatydino buvęs bendrovės generalinis direktorius Vytautas Vismantas. Tai jo, kuris ėmėsi itin griežtų vadovavimo metodų, ir didelio bendrovės darbuotojų pasiaukojamo darbo dėka pasmerkta žlugti LJL nenugrimzdo į dugną. Mat po pirmojo didžiosios "Lietuvos jūrų laivininkystės" privatizavimo visi keltai ir gerieji trampiniai laivai buvo atskirti ir atiteko privatizavimo procese dalyvavusiai Danijos kompanijai. 2001-aisiais buvo įsteigta dabartinė AB "DFDS Seaways", šiuo metu dirbanti itin pelningai ir esanti viena iš turtingiausių Klaipėdos uosto bendrovių. Keltuose iki šiol yra išlaikyta Lietuvos vėliava, juose dirba lietuviškos įgulos, tačiau visi trampiniai laivai jau seniai parduoti ir nė viename jų Lietuvos vėliava neplevėsuoja ir nedirba mūsų šalies jūrininkai. 2001-aisiais LJL teko tenkintis prastesniu palikimu - senais trampiniais laivais ir paliktomis skolomis.

Kai atsistatydino ilgametis bendrovės vadovas, buvo galima pamanyti, kad valstybė savo kišimusi į bendrovės veiklą tik kenkia jai. Beje, krizės laikotarpiu daugelis laivybos kompanijų atsidūrė keblioje padėtyje ir didelių pelnų nežarstė. Pirmąjį bendrovės generalinį direktorių pakeitė palangiškis Arvydas Bogačionkas. Susisiekimo ministro teigimu, šiuo metu bendrovės nuostoliai yra gerokai sumažinti, tačiau jis mano, kad tokie darbai neturėtų būti ministerijos uždavinys.

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", praėjusių metų pradžioje patyrusi 22,3 mln. litų nuostolių, šiemet per pirmus tris mėnesius uždirbo 1,3 mln. litų. Pradėjusi didinti pajamas ir mažinti sąnaudas, ji daugiau kaip 4 kartus sumažino nuostolius iš pagrindinės veiklos.

Eilinė transporto bendrovė

Susisiekimo viceministras A. Štaras, anksčiau irgi pasisakydavęs už LJL privatizavimą, paklaustas, ar tokios ministro kalbos reiškia, kad planuojama šią bendrovę privatizuoti, atsakė: "Ne, tokių planų nėra. Tokią nuomonę mes galime turėti, išsakyti, ginti ir įtikinėti kitus, tačiau toks sprendimas nerengiamas. Ministro pasisakymas buvo bendro pobūdžio, bet ne dėl konkretaus ruošiamo veiksmo. Ir manęs niekas neįtikins, kad ši bendrovė, praktiškai net nedirbanti Lietuvos rinkoje, turi strateginę reikšmę ir todėl turi būti valstybės nuosavybė. Tiesą sakant, ji net nelabai ir yra valstybinė, nes ministerijai priklauso tik 56 proc. akcijų, o per 40 proc. - privatiems akcininkams. Tai ne geležinkeliai, ne jūrų ar oro uostas, turintys didesnę ar mažesnę strateginę reikšmę infrastruktūrai, tam tikrų funkcijų atlikimui. Tai įprastinė transporto bendrovė, kurių pasaulyje yra ne milijonai, bet ir ne vienas šimtas. Vienos jų sėkmingiau veikia, kitos mažiau. Tai priklauso nuo laikotarpio, nuo turimų laivų ir daugybės kitų faktorių. Svarbiausia, žinoma, turėti rinką. Kad ir kaip gerai mes mąstytume apie Lietuvos valstybę, ji vis dėlto nėra tokia kaip Graikija, nepriklauso šalims, turinčioms senas jūrines tradicijas, arba vadinamosioms patogių vėliavų šalims, tokioms kaip Liberija ar Panama, savo tradicijomis, teisinėmis sistemomis darančioms kur kas didesnę įtaką nei galėtų daryti Lietuva. Tai eilinė transporto bendrovė, ir didelis klausimas, ar ji ne sėkmingiau veiktų ir ar nepasiektų geresnių rezultatų, jeigu atsidurtų atsakingo privataus savininko rankose. Manau, kad tokiu atveju daugelis dalykų žymiai paprasčiau spręstųsi negu iki šiol."

Svarstomas strateginis planas

Viceministro teigimu, LJL padėtis šiuo metu yra geresnė, palyginti su tuo laikmečiu, kai ji buvo labai bloga, nors ir ne visiškai tragiška. Tokia padėtis buvo susidariusi be kitų priežasčių ir dėl buhalterinių dalykų, pavyzdžiui, nepalankaus valiutų kurso svyravimo, todėl, kad buvo parduoti laivai už vertę, kuri buhalteriniu požiūriu buvo gerokai didesnė ir lėmė nuostolių susidarymą. Anot A. Štaro, krizės laikotarpiu tiek valstybinės, tiek privačios bendrovės neišvengė nuostolių. Pavyzdžiui, ir AB "Limarko" laivininkystės kompanija 2009-aisiais patyrė gana didelį nuosmukį nemaža dalimi ir dėl buhalterinių dalykų, dėl dolerio kurso, ir, žinoma, dėl rinkos kritimo. Viceministro manymu, absoliuti dauguma laivybos kompanijų 2009-uosius baigė turėdamos nuostolių, o kai kurios jų net bankrutavo, nes buvo labai sunkus laikotarpis.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijai yra pristatytas LJL veiklos ilgalaikis strateginis planas, kuris dabar yra svarstomas. A. Štaras sako, jog tikimasi, kad minėtą planą pavyks įgyvendinti ir gerokai sustiprinti šios bendrovės padėtį. Paprašytas išvardinti pagrindines priemones, kurių ketinama imtis, viceministras, su kuriuo kalbėjome praeitos savaitės pabaigoje, atsakė to negalįs padaryti, nes tebevyksta diskusijos. Be to, tai susiję su vidine bendrovės, kuri vadovybei pateikė pasiūlymų, ką būtų galima geriau daryti, veikla, tad, ko gero, dėl konkurencijos, kuri labai stipri laivybos srityje, viešai komentuoti, kokie gelbėjimosi ratai metami, nenorima.

"Šiuo metu visi LJL laivai dirba. Ką daryti su šita bendrove mes žinome, šiuo metu vykdome tai, ką nusprendė Vyriausybė. Dabar visos laivybos kompanijos po truputį kapstosi iš duobės, geresni ir mūsų "Lietuvos jūrų laivininkystės" rodikliai, tačiau situacija dar nėra tokia gera, kaip norėtųsi. Rinka tebėra gana sudėtinga. Iki 2009-ųjų plėtros planų visame pasaulyje buvo gana daug, laivai turėjo darbo, buvo statomi nauji, planuojami didesni krovinių gabenimai ir t. t. Paskui rinkoje atsirado daug laivų, o gabenti nebuvo daug ko, tada staigiai krito pervežimų kainos, vadinasi, ir uždarbiai. Laivų ir juose dirbančių žmonių išlaikymas brangiai kainavo, todėl daugelis bendrovių dirbo nuostolingai. Dabar jau mums sekasi geriau, tad tikimės, kad tiek privačios Lietuvos laivybos kompanijos, tiek ir valstybinė LJL dirbs kur kas geriau", - sakė A. Štaras.

Tikimasi atsiimti užstatą

Pernai LJL labai nepasisekė ir dėl to, kad balandžio 21 d. Puerto Riko San Chuano uoste buvo sulaikytas laivas "Deltuva", kur stovėjo pusantro mėnesio. Amerikiečiams, tikrinusiems Lietuvos laivą, buvo kilę įtarimų, kad už borto buvęs pumpuojamas nafta užterštas vanduo. Tam, kad pagaliau laivas galėtų išplaukti, LJL teko sumokėti apie pusę milijono JAV dolerių (apie pusantro milijono litų) užstatą.

Pasak A. Štaro, teismo procesas iki šiol dar nėra pasibaigęs, bet tokio griežto kaltinimo, koks buvo metamas iš pradžių, ir pavojaus jau nebėra. Įrodyti, kad naftos produktais užterštas vanduo buvo pilamas už borto, iki šiol nepavyko. "Tikimės atsiimti sumokėtą užstatą. Dar nežinia, koks bus teismo sprendimas, tačiau manau, kad bet kuriuo atveju tiek mokėti, koks buvo užstatas, tikrai nereikės", - sakė viceministras.

Neišdrįstų...

Visuomenės veikėjas D. Varkalis mano, kad dabar nebus išdrįsta privatizuoti LJL, nes nebe už kalnų rinkimai. "Jie supranta, kad pajus didžiulį pasipriešinimą. Be to, klaipėdiečiai per rinkimus juos už tai nubaustų. Juk po laivyno sudaužymo konservatoriai net dvi kadencijas Seime neturėjo savo atstovo iš Klaipėdos. Manau, dabartiniai valdžios vyrai apie tai mąsto. Be to, pasipriešinimas dabar būtų dar didesnis, nes mes jau įgijome patirties ir auginame raumenis", - sakė D. Varkalis.

Anot jo, mokslininkai, kurių pavardžių kol kas nenorėjo minėti, jau yra parengę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, koncepciją. Be to, dvi visuomeninės organizacijos - Lietuvos piliečių sąjunga ir Lietuvos ateities forumas - pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tarp pagrindinių jų programoje ateinantiems rinkimams keliamų klausimų - Lietuva turi išlikti jūrine valstybe ir joje turi būti plėtojamas būtent valstybinis jūrinis verslas, įsigyjama daugiau jūrinių laivų.

"Savo požiūrio, kad "Lietuvos jūrų laivininkystė" turi likti valstybės rankose, mes nepakeitėme ir nepakeisime ir, kol būsime gyvi, nepasiduosime jokioms avantiūroms. Į Seimą ateis kiti žmonės ir, manau, dabartinė nuomonė, kad valstybei nereikia tokios įmonės, bus pakeista. Ir prieškarinėje Lietuvoje laivyną rėmė visuomeninės organizacijos, tokios kaip Moterų sąjunga ir kitos. Mes tęsiame tas tradicijas. Didelė piliečių dalis yra susieta su šituo verslu, tad darysime viską, kad Lietuva taptų tikra jūrine valstybe. Juk, pavyzdžiui, Islandija gyvena vien tik iš laivyno", - sakė D. Varkalis.