Aplinkosaugininkai pasirinko laivą, o ne lėktuvą

Pagrindinis Klaipėdos aplinkosaugininkų uždavinys, kurį kelia ir Europos Sąjungos dokumentai, - atlikti kontrolę Baltijos jūroje. Tai galima daryti stebint situaciją iš oro ir iš vandens. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pavesta vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir Baltijos jūroje, ir ekonominėje zonoje. Paprastai per metus gaunama 20-30 pranešimų apie galimus teršimo incidentus tiek uoste, tiek jūroje. Užtat kai tik pakankamai geros oro sąlygos ir nereikia rizikuoti laivu bei įgula, aplinkosaugininkai patruliuoja jūroje ir tiria incidentus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pasirinko kaip pagrindinį stebėjimo iš vandens variantą, t. y. nusipirko laivą, kadangi jį galima naudoti ne tik jūros, bet ir Kuršių marių apsaugai. Departamento direktoriaus Andriaus Kairio teigimu, naujo laivo labai reikėjo, nes dabar aukcione parduodami laivai jau yra pasenę ir moraliniu, ir fiziniu atžvilgiu.

Lėktuvų pirkti departamentas neketina. Beje, anksčiau jis yra turėjęs lėktuvą. Jo atsisakyta kaip neekonomiškos priemonės - žinia, lėktuvo eksploatavimas kainuoja dar brangiau nei laivo, be to, ir kuro sąnaudos visai kitokios. Tačiau ateityje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ketina kooperuotis su Karinėmis oro pajėgomis bei atlikti patruliavimą ir iš oro.

Reikėjo greitesnio laivo

Neatmetama galimybė, jog praplaukiantys laivai išmeta teršalus ekonominėje zonoje. Naujame departamento įsigytame laive "Jūrinis" sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti 6 kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą.

Be to, aplinkosaugininkai turi prižiūrėti ir Klaipėdos uoste atliekamus gilinimo bei valymo darbus. Jie plaukia ir į tuos vadinamuosius dampingo rajonus, į jūros sąvartyną, kuriame gramzdinamas gruntas.

Beje, būtina ir Būtingės naftos terminalo kontrolė. Be visų kitų dalykų, aplinkosaugininkai Baltijos jūroje atlieka ir žvejybos kontrolę, t. y. kontroliuoja mėgėjiškos žūklės atstovus.

Kuršių mariose "Jūrinis" saugos gyvąją gamtą - žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosaugos kontrolę. Tuo metu reikia labai intensyviai patruliuoti, nes brakonierius vilioja neteisėta žvejyba.

Taigi funkcijų aplinkosaugininkai turi nemažai ir jiems buvo reikalinga modernesnė transporto priemonė, kad jie galėtų greičiau nuvykti į įvykio vietą. Laivas "Kaperis" galėjo pasiekti 12 mazgų, o "Jūrinis" 24 mazgų greitį.

Pakaks vieno naujoko

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog pernai departamentas įsigijo naują laivą "Jūrinis", kuris į Klaipėdos uostą buvo parplukdytas rugpjūčio 16 d. Jo ilgis - 20 m, grimzlė -1,35 m. Mažos grimzlės dėka jis galės dirbti ir Kuršių mariose, tačiau ne visur gali plaukti. Naujas laivas pernai rugsėjį ir spalį jau dirbo mariose. Laivas įsigytas naudojant Europos Sąjungos paramos lėšas. Jam pirkti Europos regioninės plėtros fondas skyrė 5,6 mln. litų. Pasak A. Kairio, tai ekonomiškas, modernus ir greitas laivas.

"Jūrinis" bus naudojamas kaip bazinis aplinkosaugininkų laivas. Beje, jame dar bus montuojama papildoma įranga, t. y. papildomi radarai, tad jo stebėjimo laukas bus pakankamas, bus stebima visa Kuršių marių pakrantė. Pasak A. Kairio, tokio vieno kaip bazinio laivo "Jūrinis" departamentui pakanka, nes kiekvienas regionas, kiekviena agentūra dar turi ir savo laivelius.

Senukų remontuoti neapsimokėjo

Inspekcinis laivas "Romy", pastatytas 1990 m., šiuo metu yra Šilutėje. Kadangi jis iškeltas ir jau kurį laiką neeksploatuojamas, jo pradinė kaina - tik 15 tūkst. Lt. Anot departamento direktoriaus, jis labiau panašus į katerį nei į laivą.

"Kaperis", kaip ir naujasis laivas "Jūrinis", stovi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivyno bazėje. Suprantama, už šią paslaugą departamentas moka Uosto direkcijai. "Kaperis" pastatytas 1991 m. ir yra dar naudojamas, tad jo pradinė kaina - 150 tūkst. Lt, t. y. beveik dukart didesnė nei parduodant kaip metalo laužą.

"Kaperis" - buvęs locmaninis laivas, kurį aplinkosaugininkai naudojo inspekcinei veiklai. Pasak A. Kairio, deja, jis neekonomiškas, nes suvartoja daug kuro.

Nors lavai "Romy" ir "Kaperis" pagal savo amžių dar nėra labai seni, tačiau aplinkosaugininkai juos gavo jau nebenaujus, prieš tai jie buvo labai intensyviai eksploatuojami, galbūt ne visai tinkamai prižiūrimi, ir šiandien jų resursai jau praktiškai yra visiškai išnaudoti, t. y. jie jau nebetinkami naudoti aplinkosaugininkams keliamiems uždaviniams vykdyti.

Žinoma, juos būtų galima prikelti naujam gyvenimui, tačiau reikalingos nemažos lėšos gana dideliam remontui. Reikėtų remontuoti ir variklius, laivus dokuoti, būtina atnaujinti plastikinį "Romy" korpusą ir t. t. Kadangi atsirado galimybė įsigyti naują laivą, tad departamentas nusprendė senuosius parduoti.

Pusė už juos gautų lėšų pagal įstatymą bus atiduota biudžetui, o kitą pusę departamentas naudos pats. Planuojama dar atnaujinti mažųjų kateriukų parką. Turint omenyje visą Klaipėdos regioną, kuriam priklauso Klaipėdos apskritis ir Tauragės apskritis be Jurbarko rajono, turima apie 20 kateriukų, primenančių motorines valtis. Jų variklių galingumas - nuo 5 AG iki 150 AG. Tarp jų - ir rusiški, ir naujesni laiveliai. Vienam kitam būtina keisti variklį.