Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptartas aplinkos ministro 2007 metų įsakymo "Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo projektas.
Pagal minėtą įsakymą, želdynai uoste turėtų užimti 12 proc. viso uosto žemės ploto. Turint omenyje, kad Klaipėdos uostas ir taip jau mažas pagal vieną bėginį krantinės metrą, toks reikalavimas turi įtakos uosto veiklai.
Be to, pavyzdžiui, Krovinių terminale, kituose pavojinguose objektuose uoste žolės sodinti negalima saugumo sumetimais. Nereikėtų pamiršti, kad uoste galioja ISPS saugumo kodekso reikalavimai - prie vartų medžio nepasodinsi. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, visų įmonių viena liniuote matuoti negalima.
Minėtos tarybos narys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas replikavo, kad tokiu atveju reikia reikalauti, kad oro uosto lėktuvų pakilimo takas būtų apsodintas želdiniais.
Tarybos posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad želdinių reikalaujama todėl, nes jie stabdo teršalų sklaidą. Jis priminė, kad vejos - taip pat želdynai, be to, ir vanduo, turintis absorbcinių savybių, taip pat gali būti skaičiuojamas kaip želdiniai. Jis akcentavo, kad turint omenyje tuos 12 proc. kalbama apie visą teritoriją, o ne apie vieną sklypą. Pasak aplinkosaugininko, jeigu nepavyksta želdinių sodinti uoste, tada reikia juos sodinti už tvoros, ir kuo arčiau, tuo geriau. V. Bezaras pastebėjo, kad Klaipėda neblizga želdinių atžvilgiu. Jo manymu, jeigu uostas ir miestas susitars tarpusavyje, kokios teritorijos turi būti apželdintos, ministerija nebesikiš.
LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos manymu, neteisinga, kad reikalaujama želdinių ten, kur daromos 100 mln. Lt investicijos. Pasak jo, Savivaldybė neturi nieko konkretaus, kokios turėtų būti investicijos į želdinius, nėra apsisprendusi, kaip visa tai turėtų atrodyti, o idėjos siekia net parkų įrengimą.
Manoma, kad jeigu Savivaldybė suformuotų atitinkamas teritorijas miesto plane ir kasmet jose būtų pasodinama bent po 10 medelių, po kurio laiko turėtume jau antrą Girulių girią. Beje, kur turi būti sodinami želdiniai ir kaip, turi būti parengtas techninis projektas. Pasak jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, tie želdinių plotai už uosto turėtų būti ne tik užsodinami, bet ir prižiūrimi bei tvarkomi.
Šiai problemai spręsti siūlomi keli variantai. Vienas jų - 12 proc. normą uoste mažinti 3 kartus. A. Vaitkaus manymu, 4 proc. būtų racionalus dydis. K. Macijausko manymu, paties normatyvo, tų 12 proc., nereikėtų mažinti, bet uoste želdinių galėtų būti tik 3-4 proc., o kiti - sodinami už uosto. Kitas variantas - vietoj želdinių užskaityti vandens akvatoriją proporcija 1:2.
Uosto tarybos posėdžio metu nutarimas vis dėlto nebuvo priimtas. Uosto direkcija ir Savivaldybė įpareigotos parengti ir suderinti nutarimą.
Šiuo klausimu diskutuojama jau kelerius metus, bet problemos sprendimo būdo vis nepasirenkama.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą