"Baltijos jūros šalys žengė svarbų žingsnį Baltijos jūros apsaugos tikslų pasiekimui. Nors visos šalys nustatytus tikslus įgyvendins skirtingai, tačiau bendras tikslas - pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę - išlieka tas pats. Džiugu, kad Lietuvai, įgyvendinant taršos mažinimo tikslus, nereikės griežtinti aplinkosauginių reikalavimų", - pranešime spaudai cituojamas aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Baltijos jūros taršos mažinimo tikslai apskaičiuoti vadovaujantis šalių išmetama tarša į Baltijos jūrą ir nuo 2007 metų pasiekimus mažinant taršą. Lietuvai apskaičiuota iki 2021 metų sumažinti 8 tūkst. 970 tonų azoto ir 1470 tonų fosforo teršalų. Lyginant su buvusiais tikslais, Lietuvai sumažintas tikslas azoto ir padidintas tikslas sumažinti fosforo teršalus Baltijos jūroje.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina ratifikuoti Helsinkio konvencijos pakeitimus, susijusius su taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija. Šie pakeitimai nustato laikomų gyvūnų tankį, reikalavimus mėšlo saugykloms, organinių trąšų panaudojimui, augalų apsaugos priemonėms, aplinkosaugos leidimams ir aplinkos stebėsenai.
Iš devynių konvencijos šalių pakeitimų dar nėra ratifikavusi Lietuva ir Lenkija. Mūsų šalis jų dar neratifikavo, atsižvelgusi į pareikštas abejones dėl leidimų ūkiams, auginantiems 400 ir daugiau sutartinių gyvulių (galvijų), ir 25 kilogramų hektarui fosforo normos, naudojant mėšlą tręšimui.
Rašyti komentarą