Apie seklumas, laivus be vairo ir be kajučių

Įgulos internacionalinės

Kapitonas Arvydas Padriezas pasakojo, kaip sekėsi dirbti "Boscalio" kompanijai tiesiant kanalą dviem kabeliams į vėjų jėgainių parką, kuris statomas Šiaurės jūroje prieš Vlisingeną (Nyderlandai) pilamoje didžiulėje saloje.

Ten dirbo viena "Boscalio" vienkaušė žemsiurbė ir dvi nedidelės lenkų baržos, t. y. gruntovežiai. Pasirodo, jų įgulos nekalba angliškai. Iš 8 įgulos narių Marlino testo neišlaikė 6 lenkai, kurie buvo išsiųsti atgal. Iš dviejų išlaikiusiųjų - vienas lenkas, o kitas olandas.

Pasak A. Padriezo, ten dirbusios technikos įgulos buvo labai įdomios. Kiekviename gruntovežyje dirbo dvi pamainos, kurių kiekvienoje turėtų būti po 3 žmones - laivavedys, mechanikas ir jūreivis. Tačiau pareikalauta, kad jose būtų ir navigacijos karininkas, turintis kapitono diplomą, kad nekiltų bendravimo problemų. Taigi kiekvienoje pamainoje buvo po keturis. A. Padriezos laive buvo navigacijos karininkas olandas, mechanikas lenkas, kurį paskui pakeitė olandas, o jūreivis, gyvenantis Olandijoje jau 9 metus, bet nenorintis tos šalies pilietybės, -iš Žaliojo Kyšulio. Kitoje pamainoje - kapitonas iš Latvijos, navigacijos karininkas rusakalbis iš Latvijos, jūreivis iš Rumunijos, mechanikas olandas.

PASAKOTOJAI. Kapitonas Arvydas Padriezas (dešinėje) neseniai grįžo iš reiso, kapitonas Juozas Liepuonius jau vėl išvyko dvylikai dienų į Karibų jūros regioną - Mažuosius Antilus: atliks kruizinio laivo "MSC Precioza" auditą. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

"Ant seklumos sėdau ir aš"

"Darbas kaip darbas. Tik sekli vieta, potvyniai iki 5 metrų. Barža gali plaukti maždaug 10 mazgų, o esant potvyniui - tik 3 mazgų greičiu. Tuščia ji valdoma labai gerai, o kai pakraunama, turi įsibėgėti iki 4 mazgų greičiu atbuline eiga, o norint priversti ją sustoti reikia turėti atsargoje kokius 300 metrų. Kanalo plotis - 80 metrų, o baržų - 60 m, žemkasės - 15 metrų, taigi vietos labai nedaug. Jeigu būna penkių balų šoninis vėjas ir dar prisideda srovė, tik užsižiopsojai - ir sėdi ant seklumos. Ne tiek daug, bet kelis kartus sėdėjau ir aš.

Pirmas toks projektas, kai nebuvo srovių plūduro, teko dėl kiekvienos smulkmenos klausinėti. Visur smėlis, metrą paplauki, ir jau sekluma. Kanale išsikasei duobę, eina srovė ir toje vietoje susidaro kalnas. Porą savaičių teko mokytis, kaip reikia dirbti esant tokioms srovėms", - pasakojo baržos kapitonas.

Pasak A. Padriezo, problemos ir Olandijoje panašios kaip ir Lietuvoje, kai vadovauti skiriami per jauni žmonės. Visi tikėjosi, kad spalio pabaigoje projektas baigsis, bet teko pratęsti jį iki lapkričio 5 d.

Kabelis buvo gaminamas viename Vokietijos uoste. Kadangi vasara buvo sausa, upės nuseko, nebuvo galima išplukdyti 170 tonų kabelio, nes buvo per seklu. "Mes kasėme tą kanalą, paskui išvažiavome. Visi galvoja, kas bus - juk vėl viskas bus užnešta. Ko gero, kažkam teks grįžti ir vėl kasti", - sakė A. Padriezas.

Kapitonai replikavo, kad ir olandams bus taip, kaip Lietuviams Šventosios uoste.

Laivas - be vairo ir kajučių

Kapitonas Juozas Liepuonius Gdansko laivų statykloje turėjo priimti iš lenkų britams pastatytą laivą "Ferry". Beje, jis buvo atsakingas ir už kito tokio tipo ro-pax laivo priėmimą ir perdavimą. Pasak kapitono, lavai pastatyti labai kokybiškai."Ferry" - naujos kartos keturių sraigtų varomas laivas su naujausia technologine įranga.

Jame nėra vairo, tik 4 sraigtai, du generatoriai tiekia jiems elektros srovę. J. Liepuoniui padėjo tai, kad jis toje gamykloje jau buvo priėmęs panašiu principu valdomą seniau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turėtą vilkiką "Stumbras", kuris vėliau buvo parduotas latviams. Laivą britams plukdė 9 narių įgula: 4 britai laivavedžiai ir jūreiviai, 4 lenkai, beveik visi mechanikai, ir kapitonas iš Lietuvos.

Pasak J. Liepuoniaus, įdomiausia tai, kad, jeigu plaukdamas visu greičiu stabdai laivą, jis sukasi neprognozuojamai į kurią nors pusę ir jo sulaikyti beveik neįmanoma. Atliekant bandymus Gdansko įlankoje kitas laivas vos nebuvo išneštas į krantą, laimei, jį laikė vilkikas. Tai labai manevringi laivai. Bandymai atlikti ir Gdansko uosto reide, o vėliau Temzės upėje. Kapitonui teko tris dienas dar dirbti su britais, kol šie įsitikino, kad laivą gali priimti. Anksčiau J. Liepuoniui su britais, išskyrus jų jūrų pėstininkus, nebuvo tekę dirbti. Jie jam psirodė esą gana imlūs ir labai geranoriški.

Nepatogumas - laive nėra kajučių. Kapitonas ir kiti įgulos nariai gyveno surenkamuosiuose konteineriuose. Norėta tuos konteinerius pastatyti ant denio, bet laivo savininkas neleido jų privirinti.

Plukdant laivą britams 10 dienų teko stovėti Kylio kanale neva laukiant tinkamo oro, mat tie laivai gali plaukti esant ne didesnėms nei 2 m aukščio bangoms. Iš tikrųjų britai su lenkais dar nebuvo atsiskaitę - nesumokėję apie 25 mln. svarų už laivus - tad teko tempti gumą.

"Įgavau daug praktikos dirbdamas laive su keturiais sraigtais. Geriausia, kai jis plaukia 7 mazgų greičiu. Mūsų pasiektas didžiausias greitis Šiaurės jūroje buvo 13 mazgų, per bandymus Gdansko įlankoje pasiekėme tik 8 mazgus", - pasakojo kapitonas.