Apie naują keltų liniją ir butelio kakliuką pietinėje miesto dalyje

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad jeigu nebus imamasi jokių priemonių, Minijos g. ir Jūrininkų pr. sankryžoje pradės strigti uosto kroviniai. Pietinėje uosto dalyje šiemet sausio pabaigoje atidaryta nauja ro-pax laivų linija Klaipėda-Treleborgas (Švedija), tad transporto srautas Jūrininkų prospekte darosi didžiulis. Žinoma, labai gerai, kad dalis sunkiasvorio transporto nukreipiama iš miesto centro, tačiau dabar jau reikia spręsti problemą, kylančią pietinėje miesto dalyje.

Tęsiame rašinių, pasakojančių, kas vyksta už uosto tvoros, ciklą. Šį kartą, galima sakyti, lankėmės ir šiapus tvoros, nes naujas vokiečių laivybos kompanijos "TT-Line" ro-pax laivams aptarnauti terminalas yra įrengtas 2 ha aikštelėje priešais UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) ro-ro ir generalinių krovinių terminalo vartus, t. y. buvusioje rezervinėje teritorijoje.

Priminsime, kad KKT Klaipėdos uoste turi du terminalus - konteinerių bei ro-ro ir generalinių krovinių. Iš viso abiejuose šiuose terminaluose dirba 258 darbuotojai, pernai juose perkrauta 5,6 mln. tonų krovinių ir pasiektas bendrovės rekordas. Šiandien pasakojame apie ro-ro ir generalinių krovinių terminalą.

Per pastaruosius kelerius metus jis pasikeitė neatpažįstamai. Jame jau visai kitas vaizdas, rekonstruotos krantinės, dirba nauja technika. 14 ha terminalo teritorija jau visiškai išnaudojama, vyksta intensyvi krova. Nauja keltų linija yra tik viena iš jo veiklos krypčių. Pasirodo, krova ir keleiviai vieni kitiems netrukdo.

Keleiviai į laivą vežami autobusu

Apie tai, kad Klaipėdai reikia naujų laivybos linijų, kalbėta ir diskutuota prieš gerą dešimtmetį. Būtent naujoms linijoms pritraukti buvo statomas Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Tačiau taip nutiko, kad į CKT persikraustė AB "DFDS Seaways" keltai, t. y. senos linijos, ir kitoms linijoms vietos jame dabar liko visai nedaug. Tad šiemet sausio pabaigoje nauja linija Klaipėda-Treleborgas atidaryta ro-ro ir generalinių krovinių terminale. Ro-pax laivas "Marco Polo" švartuojamas prie jo naudojamos 128 krantinės.

KKT įrengė visa būtiną infrastruktūrą priimti ir aptarnauti "TT-Line" ro-pax laivus, t. y. keleivinius ir krovininius keltus. Prieš KKT vartus buvusioje rezervinėje teritorijoje, kuri buvo naudojama kaip darbuotojų mašinų stovėjimo aikštelė, dabar įrengta aikštelė, kurioje registruojamos keltu keliamos transporto priemonės. Joje yra atskiros lengvųjų ir krovininių automobilių stovėjimo zonos. Darbai iki galo dar nebaigti, pavasarį, kai leis oro sąlygos, planuojama išdažyti stovėjimo linijas.

Dar ketinama šiek tiek renovuoti ir aikštelę prie pat įvažiavimo į keltą, ten taip pat bus nubraižytos krovininio transporto stovėjimo zonos, kad kiekvienas vairuotojas žinotų, kur turi stotis prieš pakrovą į keltą.

Aikštelėje prieš vartus pastatytas specialus pastatas, kuriame registruojami kroviniai ir keleiviai, parduodami bilietai. Keleiviams skirta nedidelė laukimo salė, kurioje galima pažiūrėti televizorių, išgerti kavos. Planuojama ateityje įrengti ir žaidimo vietą vaikams, nors keleiviai čia praleidžia gana mažai laiko. Pasak V. Šileikos, keleiviams sudarytos sąlygos nesiskiria nuo analogiškų terminalų užsienyje.

Tradicinės rankovės į laivą keleiviams, kurios dažnai būna panašiuose terminaluose, nėra. Bendrovė įsigijo autobusą, nuvežantį keleivius, keliaujančius be transporto priemonių, prie kelto, stovinčio prie KKT naudojamo pirso, ir parvežantį. V. Šileikos teigimu, keleiviai yra visiškai atskirti nuo generalinių krovinių zonos, kad jiems nekiltų jokios grėsmės. "Viską galima suderinti, tik reikia šiek tiek įdėti pastangų", - sako jis.

Pirmą kartą į Klaipėdos uostą "TT-Line" laivas "Marco Polo" atplaukė šiemet sausio 24 d. Dabar jis plaukia į KKT tris kartus per savaitę. Dėl tam tikrų sutartinių įsipareigojimų kitas šios linijos laivas "Tom Sawyer" vieną kartą per savaitę atplaukia į CKT. Birželį ir šis laivas turėtų švartuotis jau KKT. Ateityje planuojama, kad keltai į terminalą atplauks iki 5 kartų per savaitę.

"Marco Polo" Klaipėdos uoste stovi neilgai, tik 3-4 valandas. Atvyksta apie pietus, o vakare išplaukia atgal. Iki Treleborgo jis plaukia 17 valandų. Laivas turi tris denius krovininiam transportui, o viršutiniuose deniuose įrengtos 78 patogios kajutės ir poilsio zonos keleiviams. "Marco Polo" gali gabenti iki 140 puspriekabių ir 215 keleivių.

Pasak V. Šileikos, Treleborgas yra vienas didžiausių Europoje ro-ro krovinių ir keleivių uostų. Iš jo labai patogiai pasiekiami kitų šalių uostai. Iš jo kitu keltu galima plaukti į Rostoką, Travemiundę, Svinouščę ir kt. Treleborgas yra tarsi tokios rūšies krovinių paskirstymo uostas.

Problema - butelio kakliukas

Pačiame ro-ro ir generalinių krovinių terminale transporto kamščių nėra. Į keltą važiuojančiam transportui yra padaryti atskiri įvažiavimo vartai. Tačiau iš terminalo keltu atplukdytas transportas išvažiuoja pro bendrus terminalo vartus su kitomis transporto priemonėmis, gabenančiomis kitus krovinius.

Kyla problemų ir dėl geležinkelio pervažos, ir dėl Minijos g. ir Jūrininkų pr. sankryžos. V. Šileikos teigimu, joje atsirado nemažas butelio kakliukas, nes platus Jūrininkų pr. toje vietoje po rekonstrukcijos susiaurėja iki trijų eismo juostų, o krovininio transporto judėjimas čia gana didelis - ir į konteinerių, ir į generalinių krovinių, ir į Malkų įlankos terminalus, ir į Vakarų laivų gamyklą. Čia per dieną važiuoja tūkstančiai mašinų.

O kai kroviniai važiuoja geležinkeliu ir uždaroma pervaža, susidaro milžiniškos eilės ir spūstys.

"Mes jau kreipėmės ir į Savivaldybę, ir į Uosto direkciją, prašydami spręsti šį klausimą. Čia yra gana svarbus pietinės uosto dalies transporto mazgas. Jeigu nebus imamasi jokių priemonių, šioje vietoje kroviniai pradės strigti. Mes dalį krovinių iš miesto centro perkėlėme į pietinę miesto dalį, kurioje arti nėra gyvenamųjų namų. Jūrininkų pr. yra skirtas krovininiam transportui važiuoti. Pozityvus dalykas, kad krovininio transporto miesto centre mažėja. Jeigu būtų nutiestas pietinis aplinkkelis, tokios problemos dabar mums nekiltų", - sakė V. Šileika.

"Grįžome prie to, nuo ko pradėjome"

KKT generalinis direktorius V. Šileika sako, kad atidarius naują liniją grįžtama prie šio terminalo ištakų. Mat 1994 m., kai įsikūrė šis terminalas, tuo metu jis vadinosi konsorciumu Klaipėdos terminalu, savo veiklą prie 127-128 krantinių jis pradėjo būtent nuo keltų ir konteinerių krovos. "Mes tada pirmieji Klaipėdoje pradėjome aptarnauti krovininius DFDS keltus, turinčius tik 12 keleivių. Su jais dirbome iki 2010 metų. Pradžia nebuvo lengva, reikėjo įsigyti naujos technikos, apmokyti žmones dirbti su ro-ro kroviniais ir t. t.

2010 m. DFDS perkėlė savo veiklą į Tarptautinę jūrų perkėlą. Tada mes likome be reguliarių keltų linijų. Bet toliau dirbome bandydami privilioti naujų linijų operatorius. Su "TT-Line" bendraujame jau labai seniai, bet neturėjome, kur priimti jos laivo, nes mūsų krantinės buvo rekonstruojamos. Kai rekonstrukcija buvo baigta, kompanija savo linijai pasirinko mus", - pasakojo V. Šileika.

Pirsas pailgintas

Pirsą sudarančios 127-128 krantinės buvo pritaikytos ne krovai, o laivų remontui, nes jomis anksčiau naudojosi Vakarų laivų remonto įmonė (dabar Vakarų laivų gamykla) ir buvo vadinamos šeštuoju pirsu. Jų rekonstrukcijos KKT laukė gana ilgai.

Pirsas buvo baigtas rekonstruoti tik pernai vasarą. Jis buvo pailgintas į marių pusę ir dabar jo ilgis yra 260 metrų. Rekonstruota ir laivų švartavimo rampa. Krova nenutrūko ir rekonstrukcijos metu, nors tai vienintelės krantinės, kuriomis naudojasi ro-ro ir generalinių krovinių terminalas. Tuo metu laivai buvo statomi pas kaimynus, buvo prašoma bendrovės Vakarų laivų gamyklos pagalbos.

Užtat dabar jau visi vargai baigti ir KKT prie atnaujintų krantinių gali švartuoti kur kas didesnius laivus. "Krovinių siuntėjai stengdamiesi optimizuoti gabenimo kaštus naudoja vis didesnius laivus. Prie ankstesnio pirso švartuoti laivus, kurių ilgis - daugiau kaip 200 metrų, mes jau nebūtume galėję. O dabar galime", - sakė KKT vadovas.

Pernai generaliniams kroviniams krauti buvo įsigytas naujas našus mobilusis kranas "Gottwald", kurio keliamoji galia - 125 tonos.

Apie krovinius

Terminale kraunama mediena, elektrodai, įvairūs negabaritiniai kroviniai, trąšos, žemės ūkio produktai. Sandėliavimo plotas - apie 20 tūkst. kvadratinių metrų. Trąšos čia kraunamos jau kelerius metus. Buvo įdomu pamatyti, kad į geležinkelio vagonus, kuriais iš Suomijos atplukdytos trąšos gabenamos į Ukrainą, instaliuojami specialūs įdėklai iš polietileno, kad pakrauti didmaišiai su trąšomis nebūtų pažeisti. Čia kraunamos ir iš Olandijos atplukdytos trąšos.

Ant krantinės matėme negabaritinius krovinius, laukiančius atplaukiančio laivo. Beje, į terminalą buvo atplaukę keli laivai iš Kinijos, atgabenę negabaritinius krovinius Baltarusijai, skirtus įvairioms gamykloms statyti. Žinoma, tada apie koronavirusą niekas dar net nenumanė.

Paklaustas, ar ir šiuo metu būtų priimami laivai iš Kinijos, A. Šileika atsakė: "Jokių griežtų nurodymų nesame gavę. Nėra uždrausta priimti tokius laivus, bet jų kol kas ir nėra."

Ro-ro ir generalinių krovinių terminale atliekama nemažai krovinių fasavimo darbų. "Šis terminalas mums duoda tam tikrą sinergiją konteinerių terminalui. Turime galimybę čia priimti krovinius, juos sufasuoti į didmaišius. Sandėliuose turime specialią įrangą. Paskui jie pakraunami į konteinerius ir pristatomi krovinių gavėjams. Tai daryti pradėjome dar 2010 metais. Po to, kai iš mūsų išėjo DFDS keltų linija, pradėjome galvoti, kokius krovinius galėtų krauti šitas terminalas, kad neliktų tuščias. Pradėjome ieškoti papildomos veiklos, galvoti, kaip galėtume sukurti pridėtinę vertę, teikti daugiau paslaugų savo klientams", - pasakojo KKT vadovas.

Kompanija numato, kad krovinių šiame terminale daugės. V. Šileikos teigimu, dabar daug dėmesio skiriama naujai keltų linijai.