Tada ir paaiškės, ar buvusiems jau nacionalizuoto ir iš uosto akvatorijos pašalinto įrenginio savininkams priklauso tūkstantinė kompensacija, ar tik įsigyjant stulpą sumokėti 100 litų.
Prašymus atmetė
Vakar Aurelijos Trečekauskienės, įsigijusios deviacijos įrenginį, advokatas Algirdas Bauža perdavė teismui jos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Anot jo, įrenginio savininkė kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydama išnagrinėti Europos Sąjungos lėšų skyrimo Klaipėdos uosto laivybos kanalui gilinti aplinkybes.
Pasak A. Baužos, svarstant visus dalykus, susijusius su gilinimo darbais, nebuvo atsižvelgta į deviacijos įrenginio priklausomybę. Advokato žiniomis, EK priėmė prašymą, tad jis sakė, kad vertėtų palaukti, kol EK išnagrinės skundą ir priims sprendimą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės, ginančios viešąjį interesą, teigimu, kadangi advokatas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo informaciją, tai gali būti pasirinkta žaidybinė forma ir demonstruojama nepagarba.
Laikinai Uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigas einančio Vaido Batūros manymu, kadangi ginčijamas sandoris įvyko 1998 m., prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, ši byla nėra susijusi su ES parama kanalo gilinimui.
Teismas, išklausęs visų procese dalyvaujančių nuomonės, šį advokato prašymą atmetė.
Beje, trečiasis asmuo šioje byloje - atsakovės vyras Saulius Trečekauskas - į posėdį vakar neatvyko. Kadangi jis tikrai žinojo teismo posėdžio datą ir vietą, byla nagrinėta be jo. Teismas atmetė jo prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir kai kurias Klaipėdos uosto įmones, ir draudimo kompaniją, ir Valstybės turto fondą.
Ministerija pripažino klaidą
Nepaisant to, kad vasario 2 d. Vyriausybės nutarimu deviacijos įrenginys paimtas visuomenės poreikiams, kovo 5 d. pakeista jo nuosavybės teisė, o kovo 7 d. įrenginio nebeliko uosto akvatorijoje, prokurorė ieškinio neatsiėmė ir prašė pripažinti negaliojančiu 1998 m. turto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo Susisiekimo ministerija deviacijos įrenginį perdavė UAB Laivybos paslaugų centrui.
Iki tol, kol buvo paskelbtas šios įmonės bankrotas, ministerija valdė 100 proc. jos akcijų. Perdavimo aktą pasirašė tuometinis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas. Taip esą buvo pažeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Transporto įstatymai, kurie draudė uosto infrastruktūros objektus privatizuoti ar perleisti tretiesiems asmenims.
Teismo posėdyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos, kuri irgi yra atsakovė šioje byloje, Teisės skyriaus vedėjas Mindaugas Zobiela pripažino, kad tai buvo ministerijos klaida.
Prokurorė prašė panaikinti ir 2002 m. gruodžio 13 d. varžytinių aktą, pagal kurį A. Trečekauskienė 2002 m. gruodžio 13 d. per Laivybos paslaugų centro turto varžytines už 100 litų įsigijo nekilnojamą daiktą - deviacijos įrenginį kaip kilnojamąjį. V. Batūros manymu, nekilnojamas įrenginys per klaidą pateko tarp parduodamų kilnojamųjų daiktų.
Proceso metu prokurorė pakeitė dalį savo ieškinio ir nebereikalauja įrenginio grąžinti valstybei, nes jis jau nacionalizuotas. Dabar prašoma taikyti dalinę restituciją - grąžinti sandorį į pradinę padėtį. Kadangi Susisiekimo ministerija yra atsakovė šioje byloje, prašoma iš jos A. Trečekauskienei priteisti 100 Lt.
Prokurorė aiškino, kad jeigu įrenginys įsigytas neteisėtai, vadinasi, ir kompensacija už jį neturėtų būti mokama. Kol kas kompensacijai už nacionalizaciją yra numatyta 12 tūkst. litų (tiek ekspertai įvertino įrenginį pagal rinkos kainą), kurie pervesti į depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į teismo sprendimą, jie bus arba sumokėti A. Trečekauskienei, arba grąžinti Uosto direkcijai.
Advokatas savo ruožtu tvirtino, kad turi būti atlyginta pagal draudimo kompanijos nustatytą vertę - 443 345 Lt.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą