Apie išorinio Klaipėdos uosto prabangą

Apie tai A. Drungilas kalbėjo neseniai vykusio susitikimo su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Finansų komiteto nariais, t. y. bankininkais, metu. Uosto direkcija pastaruoju metu buvo susitikusi su trijų Lietuvoje dirbančių bankų atstovais.

Akcentuota, kad iš keturių uosto bendrojo plano koncepcijos variantų Uosto direkcija renkasi maksimalųjį variantą, siūlantį statyti ir išorinį uostą, ir vystyti pietinę uosto dalį Kuršių mariose užpilant naują teritoriją. Tokias ambicijas, ko gero, pateisina ir tai, kad 1 kvadratiniame metre ploto Klaipėdos uostas dirba tris kartus geriau nei Latvijos ar Estijos uostai. Lietuvos uosto problema - trūksta ploto ir gylio.

Jeigu būtų įgyvendintas maksimalus koncepcijos variantas, dabar turima Klaipėdos uosto teritorija beveik padvigubėtų. Šiuo metu uostas jau visiškai neturi žemės prie vandens, kurią galėtų pasiūlyti klientams - viskas išnuomota.

Potencialus investuotojas, ketinantis laukti išorinio uosto keletą metų - Kinijos valstybės valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompanija "China Merchants Group". Šis milžiniškas kinų pramonės gigantas jau turi Lietuvoje dirbančius savo atstovus. Beje, kol mūsų šalyje vyksta rinkimai į Seimą, kinai atšaukė savo atstovus, o po rinkimų jie grįš. Pastarieji jau atliko didžiulį darbą, išanalizavo visų rytinės Baltijos jūrų uostų galimybes ir, A. Drungilo žiniomis, pirmenybę teikia Klaipėdos uostui.

Vienai kinų kompanijai įsikurti Klaipėdos uoste būtų sunku, tad ji ieško partnerių - kalbasi su dviem vietinių konteinerių terminalų savininkais, kitais Lietuvos verslininkais. Pasak A. Drungilo, kinai planuoja pritraukti dalį gamybos ir į Lietuvą, ne tik į Baltarusiją, tad jau dabar reikėtų galvoti, kur būtų galima skirti jų gamybai teritoriją šalia uosto.

Bankininkai domėjosi, kiek naujų darbo vietų sukurtų išorinis uostas. Šiuo metu Klaipėdos uoste, turint omenyje tik uosto kompanijas, esančias už tvoros, dirba 4,5 tūkst. žmonių. Jeigu teritorija padvigubėtų, galima tikėtis kita tiek ir darbuotojų. Be to, viena darbo vieta uoste sukuria 2-3 naujas darbo vietas kitose, su uosto veikla netiesiogiai susijusiose įmonėse.

Išorinio uosto minusas

A. Drungilo teigimu, išoriniame uoste gamybos procesai nėra planuojami, jame vyktų tik krova. Būtų kraunami konteineriai, naftos produktai, jau aiškėja ir trečias krovinys. Nuomonė, kad išoriniam uostui žemės nereikės, neteisinga. Konteinerių krovos terminalas reikalauja gana didelių plotų konteineriams sandėliuoti.

Trūkumas vystant uostą šiaurinėje dalyje - Melnragės, kurioje maksimaliai reikėtų išpirkti apie 150 namų, gyventojai. Jeigu būtų tiesiami tik privažiuojamieji keliai į uostą, visų namų paimti visuomenės poreikiui nereikėtų. Visų namų paėmimas kainuotų apie 75 milijonus eurų, tačiau turint omenyje, kad išorinis uostas - milijardinis projektas, ko gero, tai nebūtų didelė suma. Beje, ir bankininkai A. Drungilui uždavė tradicinį klausimą, ar dabar Melnragėje reikia namus pirkti, ar parduoti.

UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas džiaugiasi, kad pagaliau planuojamas išorinis uostas.

Pietinės dalies minusas

A. Drungilas pastebi, kad pietinės dalies išvystymo trūkumas - nebus pakankamai krantinių prie vandens, kurių paprastai pageidauja klientai, t. y. potencialūs investuotojai. "Visas Antverpenas iškastas, kodėl nebūtų galima kasti ir Klaipėdoje", - juokavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas. Jo manymu, pietinėje uosto dalyje, kurioje būtų didžiuliai plotai gamybai vystyti, nereikėtų galvoti tik apie teritoriją iki vandens, o eiti toliau. Pasak jo, pietinės dalies išvystymo projektas mažesnis ir lengviau realizuojamas nei išorinio uosto, be to, gamyba suteikia daugiau stabilumo, mažesnė rizika nei vystant tik krovą.

Miestas laukia SPAV

Bankininkai domėjosi, kokia miesto pozicija šiuo klausimu. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininko Simono Gentvilo, miestui labai svarbu žinoti, kokios naudos jis gaus už tam tikrus savo praradimus, už aukojimąsi valstybei. Kiek tų darbo vietų atsiras klaipėdiečiams? Paprastai verslininkai stengiasi kiek įmanoma labiau procesus automatizuoti, kad reikėtų samdyti kuo mažiau darbuotojų, tad darbo vietų tik mažėja. Anot jo, miestas laukia, kol bus pateiktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo išvados (SPAV).