Apie burlaivį, "įmūrytą" krantinėje, ir "Meridiano" brolį

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos regioninio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, išlikusi dalis krantinės Kopgalyje, šalia Pakrančių apsaugos rinktinės laivų angaro, į Kultūros vertybių registrą nėra įtraukta, tačiau bent jau kol kas jai nėra jokios grėsmės.

Ji yra pažymėta miesto bendrajame plane kaip turinti kultūros verčių. Bent jau miesto planavimo specialistai apie tą krantinę tikrai žino. Jeigu būtų pradėti kokie nors tvarkybos ar rekonstrukcijos darbai, juos būtų privalu derinti su KPD.

XVIII a. pabaigos krantinės dalis

Kopgalyje yra išlikusi maždaug 100 m ilgio krantinės, kuri buvo statyta galbūt XVIII a. pabaigoje, atkarpa. Jos statybai buvo panaudotas laivo karkasas. L. Kavaliauskas sako, kad tais laikais tai buvo įprastas krantinių statymo būdas.

Būdavo formuojamas medinis krantinės karkasas, t. y. iš rąstų padaromos dėžės, į tarpus pripilama akmenų. Prie jų būdavo nuleidžiami plūdurai, kad priplaukęs burlaivis galėtų saugiai prisišvartuoti. Kartais vietoje tų dėžių būdavo panaudojami nebetinkami burlaiviai, kurie pridėjus akmenų būdavo tiesiog nuskandinami. Tarp bortų buvo įkalami basliai, kuriuos sujungdavo skersiniais, o tarpus užpildavo akmenimis.

LAIVAS. Matomas nuskandinto burlaivio, "Meridiano" brolio, pirmagalis. Laisvūno KAVALIAUSKO nuotr.

Atlikus dendrologinius to laivo Kopgalio krantinėje tyrimus, nustatyta, kad jis yra XVIII a. II pusės laivas. Spėjama, kad krantinė galėjo būti pastatyta XVIII a. pabaigoje. Ji buvo naudojama laivų balastui išpilti. Iš Klaipėdos uosto laivai plukdydavo medieną, kanapes ir grūdus ir kt. Kad burlaivis būtų stabilesnis, kituose uostuose į jį būdavo pakraunamas balastas - žemės, akmenų. Kartais tam būdavo naudojamos ir olandiško tipo plytos, siauresnės ir gelsvos spalvos. Beje, Klaipėdoje iš tų balastinių plytų buvo pastatyta nemažai XVIII a. statinių.

Pasak pokalbininko, panašiu principu istorinių uostų krantinės buvo statomos visoje Europoje. Talino (Estija) jūrų muziejuje eksponuojama jos detalė.

Reikėtų išsaugoti ir eksponuoti

Pasak L. Kavaliausko, tą krantinę prieš gerą dešimtmetį atrado Klaipėdos universiteto archeologai, vadovaujami profesoriaus Vlado Žulkaus. Jie atliko ir žvalgomuosius tyrimus.

L. Kavaliausko teigimu, kai Kopgalyje buvo statomas angaras pasieniečių laivams ant oro pagalvių, nedidelė dalis tos krantinės buvo užstatyta, o kita dalis yra laisvas krantas. Paveldosaugininkai dėkingi pasieniečiams, kad jie statė savo bokštus, buvo geranoriški. L. Kavaliauskas pats jiems parodė, kur yra ta krantinė, kad jie ant jos "neužliptų" statydami savo betoninę sienutę.

Deja, ant tos krantinės dalies, kuri šiuo metu yra laisvas krantas, yra sandėliuojami akmenys, kurie buvo rasti ir iškelti gilinant Klaipėdos uosto akvatoriją. Paveldosaugininkams tai kelia nerimą.

L. Kavaliausko manymu, kopagūbrio gale esančią krantinę su laivo karkasu reikėtų išsaugoti ir kokiu nors būdų eksponuoti. Ją būtų galima panaudoti turizmo tikslams. Šalia jos reikėtų pastatyti bent kokį nors stendą su atitinkama informacija apie tos krantinės konstrukciją ir nuskendusio laivo jai panaudojimą.

"Meridiano" brolis

Mažai kas žino apie už vadinamųjų laivų kapinių esantį iškyšulį. Į jį buvo vežamos ir pilamos sunkios betoninės atliekos, betoniniai krantinių gabalai su visais laivų knechtais, skandinami senojo uosto reliktai siekiant apsaugoti laivų skenduolių įlanką nuo ledonešio.

Prieš kelerius metus gelžbetoninių luitų krūvoje ten žuvo žmogus, ieškojęs metalo. Bandant pjaustyti armatūrą įvyko nelaimė, jis buvo luitų prispaustas. Pasak L. Kavaliausko, po to įvykio baigėsi kultūros paveldo objektų metalinių detalių niokojimas pradedant Antrojo pasaulinio karo bunkeriais ir baterijomis ir baigiant žydų kapinių metalinėmis tvorelėmis Klaipėdos rajone. Buvo supjaustytas ir vienas Vilhelmo kanalo tiltų.

Pasak L. Kavaliausko, tame kyšulyje buvo nuskandintas ir atitarnavęs to paties tipo kaip ir burlaivis "Meridianas" laivas. Sausą vasarą, kai Kuršių marių vanduo nusenka, galima pamatyti to laivo pirmagalį ir atskiras laivo borto detales.

Nei tas laivas, nei laivų įlanka nėra paveldo saugomi objektai. Klaipėdos universiteto narai tyrinėjo, ar nėra kokių nors įdomių paveldinių laivų liekanų, ir konstatuota, kad ten visi pokariniai laivai.

Statinaitės

Be to, pačiame Kopgalyje statant molą pokario laikotarpiu buvo panaudoti neaišku iš kurios vietos atvežti du netipiniai bunkeriukai, ketursieniai su ventiliacinėmis angomis ir įėjimu. Daugiu tokių Klaipėdoje nėra. Šalia jų paėjus kiek tolėliau į pietus yra 3-4 statinaitės.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad XXa. pradžioje burlaivis plukdė į Klaipėdą betoną medinėse statinėse. Jis nuskendo, statinaitės buvo iškeltos ir panaudotos Smiltynėje Kopgalio krantui tvirtinti. Kartais, kai vėtros ar uraganai išpusto smėlį, galima pamatyti būtent tą krantinės dalį. L. Kavalaiuskas statinaitės su mediniais strypais liekanas aptiko kopose. Matyt, nešant ji buvo pamesta.