Agentai muitininkų ir pasieniečių į laivus nebevežioja

Ar laivų agentams ir šiais laikais reikalinga asociacija? Ar tai nėra atgyvenęs ir formalus dalykas?

Žinoma, kad reikalinga. Aš perdaviau valdžią energingesniam žmogui. Deja, tik dabar po visų Konkurencijos tarybos žingsnių pas mus prasidėjo atkūrimo procesas. Žadame keisti ir pavadinimą. (Asociacija įkurta 1995 metais. - Aut. past.) Greičiausiai toks pavadinimas atsirado verčiant iš anglų kalbos ir norint, kad "mandriau" skambėtų. Dabar ketiname pavadinti tiesiog Lietuvos laivų agentų ir ekspeditorių asociacija.

Ar laivų agentas ir ekspeditorius gali būti vienas asmuo?

Be abejo. Dabar taip dažnai ir būna. Bet šiaip agentas tvarko visus dokumentus ir sprendžia visus klausimus, susijusius su laivu, o ekspeditorius - su kroviniu.

Kiek dabar asociacija turi narių? Ar jų sumažėjo, palyginti su jūsų prezidentavimo pradžia?

Šiuo metu turime 12 narių. Man vadovaujant vienu metu jų buvo apie 40. (Agentavimo įmonių Lietuvoje yra buvę 70-90. - Aut. past.) Dabar šiek tiek keičiame sąlygas, tad, manau, greitu laiku narių skaičius padidės iki 20. Kad ir kaip būtų, viena kompanija neturi tokio svorio. O asociacija yra ir Klaipėdos uosto tarybos, ir Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos, ir muitinės pakomitečio narė. Kartu galime lengviau spręsti mums iškylančius klausimus. Asociacijos veikloje dalyvauja tie, kurie nėra abejingi ateičiai.

Ar per visus tuos metus, kai jūs vadovavote asociacijai, skaudžiausias smūgis buvo suduotas 2008-aisiais, kai Konkurencijos taryba apkaltino agentūras karteliniais susitarimais? Kaltinimai buvo pareikšti net 32 įmonėms. Visoms joms bendrai buvo skirta 12 mln. Lt bauda. Kai kurių agentūrų bauda 10-12 kartų viršijo jų pajamas. Jūsų kolegos gerokai nukentėjo?

Taip, tai buvo skaudžiausias mūsų patirtas smūgis per visą veiklos laikotarpį. Kai kurios įmonės bankrutavo, daugelis narių išėjo iš asociacijos. Reikėjo nemažai laiko, kad viskas nurimtų ir pradėti viską vos ne iš naujo. Tie, kurie liko, įsitikinę, kad asociacija reikalinga.

Ar yra uostų, kuriuose nėra laivų agentų?

Bent aš tokio nežinau. Kai atsirado laivai, atsirado ir jų agentai. Laivas atplaukia į nežinomą uostą. Kapitonas nemoka vietinės kalbos, nežino, kokie tos šalies reikalavimai, kokius dokumentus ir kam reikia pateikti, be to, dar viską reikia rašyti lietuvių kalba. Tam reikalingas agentas, kuris dirbti pradeda dar gerokai prieš laivui atvykstant, parengia Susisiekimo ministerijos patvirtintus dokumentus, per laivo informacinę sistemą (LIS) teikia juos Uosto direkcijai, derina laivo atvykimą su krovos kompanija, rūpinasi įgulos atvykimo bei išvykimo klausimais, užsako visas reikalingas paslaugas ir t. t. Mes sakome, kad agentas yra laivo kapitono atstovas uoste, netgi savotiškas jo advokatas.

Kokius mokslus turi būti baigęs laivo agentas? Ar yra Lietuvoje mokykla, kuri ruošia tokius specialistus?

Tokios mokyklos nėra. Sovietmečio laikais buvo tokia organizacija "Inflot", agentavusi atvykstančius laivus. Joje dirbo žmonės, susiję su jūra. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado privačios agentų kompanijos. Viena pirmųjų buvo agentūra "Litma". Pirmieji agentai išmanė tą dalyką ir perdavė savo žinias kitiems. Idealiausias variantas, jeigu agentas turi kokią nors jūrinę specialybę, t. y. žino, iš kokios pusės reikia prieiti prie laivo. Pats esu buvęs šturmanas. Reikalaujama, kad agentūros vadovas turėtų jūrinį išsilavinimą arba ne mažesnį kaip trejų metų darbo agentu stažą.

Žinoma, to galima išmokyti ir žmogų, nesusijusį su jūra, tačiau tam reikia nemažai laiko. Manau, tam, kad jis galėtų pradėti dirbti visiškai savarankiškai, su juo reikia padirbėti mažiausiai pusę metų. Visų pirma jis turi daug išmokti specifinių pavadinimų, pavyzdžiui, sužinoti, kas yra švartavimas, trapas ir t. t. Mokydamas agentus sakiau, kad jie pirmiausia turi susipažinti su Uosto įstatymu, laivybos taisyklėmis, kitais svarbiais dokumentais. Būna įvairių situacijų, kai agentas tik gerai žinodamas visą teisinę bazę gali normaliai atstovauti laivo savininkui, kuris jam moka pinigus. Taigi agentas gina laivo savininko, o ne uosto interesus.

Agentui gali tekti dirbti ir naktį, jeigu tada laivas atplaukia ar išplaukia. Kaip greitai pakrautas laivas išplauks iš uosto, daug kuo priklauso nuo agento sugebėjimų. Didelis laivas, užsilaikęs valandą, gali prarasti 10 tūkst. eurų. Dabar išvykdamas laivas sugaišta apie dvi valandas, anksčiau vien vadinamoji komisija laive dirbdavo 3-4 valandas.

Kaip pasikeitė laivų agentų darbas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais?

Labai pasikeitė. Mes pradėjome dirbti, kai dar nebuvo faksų. Teleksai jau buvo. Būdavo, surenki informaciją ant tokios perfojuostos, paskui surenki numerį, įdedi juostą į tokį įrenginį. Tas, kuriam siuntei žinią, gaudavo tokias juosteles su skylutėmis. Informacija buvo siunčiama kaip telegramos. Kai atsirado faksas, buvo proveržis. O dabar agentas turėdamas kompiuterį, interneto ryšį gali dirbti bet kurioje vietoje. Laivų agentai naudojasi uoste sukurta LIS, o ekspeditoriai - krovinių ir prekių informacine sistema (KIPIS). Jeigu viskas gerai, informacijai užpildyti prireikia tik 15-20 minučių. Tiesa, dar dalis dokumentų yra spausdinami, būna popieriniai, pavyzdžiui, įgulos narių sąrašas, alkoholio, cigarečių deklaracijos ir kt.

Prisimenu laikus, kai laivo agentas privalėjo turėti mašiną, kurioje tilptų 4-5 žmonės, nes jis veždavo į laivą muitininkus, pasieniečius, kartais ir karantino gydytojus. Paskui juos dar turėdavo parvežti atgal. Tokios sąlygos, kokias mes turime dabar, užsienyje buvo jau maždaug prieš 30 metų. Ten į laivą atvažiuodavo tik pasieniečiai ir agentas. Muitininkai vykdavo labai retai, nebent tokiose socialistinėse šalyse kaip Kuba, Vokietijos Demokratinė Respublika. Kartą aš jiems pasakiau: "Klausykite, ateis toks laikas, kai mes jūsų nevežiosime. Tai ne mūsų darbas." Tada jie į mane žiūrėjo kaip į kažkokį kvailį. Dabar agentas nebevežioja muitininkų ir pasieniečių, jis vienas atvyksta į laivą kaip normaliame pasaulyje.

Anksčiau agentui kartais reikėdavo važinėti po barus ir ieškoti kapitonų, kad laivas galėtų išplaukti. Girtų įgulos narių laive pasitaiko vis rečiau. Šiais laikais įgulos mažėja, o automatikos daugėja. Buvau viename prieš 3-4 mėnesius pastatytame olandų laive - nebuvo net stalo, ant kurio dedami popieriniai jūrlapiai. Pasirodo, jie jų neturi. Paklausus kodėl, atsakė, kad turi du kompiuterius, kurių vienas kitą dubliuoja. Klausiu, ką darytų, jeigu jie sugestų, atsakymas - yra "noutbukas", o kad jo elementai išsikrautų, beveik niekada nebūna. Bet jeigu taip nutiktų, kapitonas sakė tada nežinantis, ką reikėtų daryti.

Anksčiau, kai kapitonų tilteliuose tik pasirodė navigacinės sistemos, Meksikos įlankoje dėl palydovų dislokacijos laivo vieta buvo nurodoma tik kas dvi tris valandas, dabar GPS yra vos ne kiekvienoje mašinoje, telefone, ir vos ne kas sekundę nurodoma tavo buvimo vieta.

Tačiau anksčiau laivų atplaukimai ir išplaukimai būdavo linksmesni. Ir pasieniečiai, ir agentai grįždavo su dovanomis. Dabar tokių dalykų nebėra. Jeigu vienas žmogus išvaromas iš darbo, kitas jau pagalvoja, ar verta imti tą degtinės butelį, kurį pats gali nusipirkti be problemų. Šiais laikais ir kapitonai jau kitokie.

Kodėl atsisakėte karjeros laive būdamas šturmanas, kodėl pasirinkote agento darbą?

Krante dirbu nuo 1993 metų, prieš tai laivais plaukiojau 8 metus. Mokslus baigiau Sankt Peterburgo "makarovkoje". Mokiausi beveik 6 metus. Tais laikais tai buvo prestižinė mokymo įstaiga. Dabar, žinoma, taip nebėra. Vienas dalykas, pačių jūrininkų prestižas sumenko. Kitas - dabar tai jūrų ir upių transporto institutas, taigi garsiosios "makarovkos" neliko. Tais laikais mokytis buvo tikrai įdomu. Mums dėstė žmonės, kurie patys kūrė navigacijos sistemas, pavyzdžiui, vienas profesorius buvo atominių laivų navigacinės sistemos išradėjas. Astronomiją dėstė profesorius, pats parašęs knygą. Jeigu turėjai tą knygą, galėjai neiti į paskaitą, profesorius žodis žodin pasakodavo tai, kas joje parašyta. Darbas jūroje man patiko, bet teko rinktis, ar šeima, ar jūra. Dabar manau, kad vis dėlto geriau gyventi ir dirbti krante negu jūroje.

Kalbant apie labai tolimą perspektyvą, kai plaukios autonominiai laivai, be įgulos, gal tada ir agentų nebereikės?

Kad taip nutiks per artimiausius trisdešimt metų, neįsivaizduoju. Manau, kad švartavimo procese vis tiek žmonės dalyvautų. Kas galų gale priims laivo lynus, kaip jis bus pritvirtintas prie krantinės? Manau, ir agentai, ir jūrininkai dar tikrai ilgai bus reikalingi.