2016-ieji uostui bus sunkūs

2016-ieji uostui bus sunkūs

Praėję metai Klaipėdos uostui buvo rekordiniai - perkrauta 38,4 mln. t krovinių. To dar uosto istorijoje nėra buvę. Nors sakoma, kad 2016-ieji uostininkams bus gana įtempti, vis dėlto prognozuojama perkrauti 38 mln. t krovinių. Šiemet investicijos uoste bus mažesnės nei anksčiau, nes vyks parengiamieji didelių projektų darbai.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, 2016-ieji uostui bus labai sunkūs. Tai esą ne pesimizmas, o "informuotas realizmas".

"Jeigu šiemet perkrausime 38 milijonus tonų krovinių, tai bus labai gerai", - sakė jis.

Prognozuojama, kad tarp uostų vyks didelė konkurencinė kova. Esant tokiai geopolitinei situacijai Rusija toliau įgyvendins strategiją maksimaliai nukreipti krovinius į savo uostus. Kad šioje šalyje ženkliai mažėja krovinių, Klaipėdos uostas jaučia per konteinerių srautą. Rublio devalvacija, pramonės smukimas Rusijoje darys įtaką visų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų veiklai. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, kiti Baltijos regiono uostai žada apyvartų smukimą.

Pernai uostas planavo perkrauti 36,4 mln. t krovinių, o perkrovė 2 mln. daugiau.

2015-aisiais, palyginti su 2014 m., krova Klaipėdos uoste augo 5,6 proc. Pasak A. Drungilo, tai lėmė naftos produktų (30 proc. augimas), birių trąšų (+10 proc.) ir grūdų krova (+5,7 proc.). Ro-ro krovinių (ratinės technikos) srautai išliko stabilūs, o konteinerių krova sumažėjo 15,8 proc. Tačiau praėjusį mėnesį pastebėta gera tendencija - konteinerių apyvarta, palyginti su 2014 m. gruodžiu, mažėjo tik 9 proc. Beje, ro-ro krovinių apyvarta gruodį augo 7,8 proc. A. Drungilo teigimu, tai rodo, kad plataus vartojimo prekių vartojimo smukimas jau stabilizuojasi, nes ro-ro ir konteineriuose gabenama didžioji dalis plataus vartojimo prekių.

Pernai ir Uosto direkcijos pajamos buvo rekordinės - rinkliavos sudarė 46,9 mln. eurų, t. y. 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota ir 9,9 proc. arba 4,2 mln. eurų daugiau nei 2014-aisiais. Žemės nuomos mokestis sudarė daugiau kaip 7 mln. eurų - 225 tūkst. eurų daugiau nei užpernai. Tai susiję su uosto akvatorijoje atsiradusiu didesniu gyliu. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, uosto ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo 3 kartus didesnis nei Lietuvos ekonomikos.

Pernai Uosto direkcija investavo 26 mln. eurų. Konkursų metu sumažėjus planuotai kainai sutaupyta 6 mln. eurų. Naujojo Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro teigimu, nė vienas projektas neviršijo numatytos planuotos projekto vertės daugiau kaip 10 proc., kurie skirti normaliai rizikai.

Šiemet Uosto direkcija planuoja investuoti 23,4 mln. eurų. Iš jų direkcijos lėšos sudarys 17,5 mln., 6 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos. Šiemet vyks pasirengiamieji didelių projektų darbai - bus rengiama 15 techninių projektų, o 2017-aisiais metais investicijos jau bus kur kas didesnės. Iki 2024 m. Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder