2013-aisiais laukia nauja kvotų skirstymo tvarka

Žemės ūkio ministro įsakymas dėl naujos kvotų skirstymo tvarkos buvo išleistas dar pernai ir pradėjo galioti nuo šių metų sausio 1 d. Vakar Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus patvirtino, kad minėtas ministro įsakymas nėra atšauktas, nors kai kurie žvejai ir nepatenkinti nauja tvarka.

Tiesa, pernai gruodžio 28 d. žvejams buvo paskirstytos laikinos kvotos pagal seną tvarką, kad jie galėtų dirbti šių metų pradžioje. Vaizdžiai tariant, jie gavo tam tikrą avansą.

Šiuo metu baigiami rengti visi būtini dokumentai naujai tvarkai įteisinti ir tikimasi, kad šio mėnesio pabaigoje kvotos bus baigtos skirstyti pagal naują tvarką.

Europos Sąjungos (ES) kvotos buvo paskirstytos pernai spalio 22 d. Liuksemburge vykusiame ES Žemės ūkio Žuvininkystės tarybos posėdyje. Šiemet Lietuvos žvejams pagal naują tvarką bus skirstomos tokios kvotos: menkių kvotą sudaro 3933 t, bet šiemet dar bus galima pasinaudoti 10 proc. pernai metų kvotos: iš jų rytinių Baltijos jūros menkių - 3464 tonos, t. y. 354 t, arba 9 proc., mažiau nei 2012-aisiais, vakarinių menkių - 469 t, 30 t, arba 5,9 proc., mažiau nei 2012-aisiais; strimelių - 2633 t, t. y. 344 t, arba 15 proc., daugiau nei pernai; šprotų - 12 tūkst. 510 t, t. y. 1238 t, arba 11 proc., daugiau; lašišų - 1685 vienetai, t. y. 214 vienetų, arba 11 proc., mažiau nei pernai.

Kvotos - 10 metų

Pasak V. Petkaus, įsigaliojus naujai kvotų skirstymo tvarkai žvejybos įmonėms nebebus aktualus laivų skaičius. Anot jo, nuo šiemet žvejams nebereikės laikyti "leisgyvių" laivų norint gauti didesnę kvotą.

Pagal naująją tvarką skirstant kvotas bus imamas konkrečios žvejybos įmonės sugaunamų žuvų kiekio per 5 metus (2007-2011 m.) vidurkis ir dalinamas iš įmonės turimų laivų skaičiaus. Taip bus apskaičiuojama kvota vienam tos įmonės laivui. Planuojama, jog naujoji tvarka nebus keičiama 10 metų, t. y. naujas kvotų skirstymo procentas, kitaip dar vadinamas raktu, bus toks pat per visus tuos 10 metų.

Raktu imamas turėtas laivų skaičius 2012 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, jeigu įmonė tuo metu turėjo tris laivus ir 2013-aisiais gaus kvotas kiekvienam iš jų, tai vėliau jai laivų skaičius bus visiškai neaktualus, nes kvota bus skirta 10 metų laikotarpiui. Prastos būklės laivą ji galės nurašyti, parduoti, bet tuos 10 metų naudosis trims laivams skirta kvota. Tarkime, apskaičiuota, kad UAB "Banginis" skiriami 5 procentai visos Lietuvai skirtos žvejybos kvotos. Vadinasi, ši bendrovė visus tuos 10 metų ir gaus tuos 5 proc.

Žinia, Lietuvos bendras pagal kvotą galimų sugauti žuvų kiekis yra kintamas kasmet, nes ES kvotos tai didinamos, tai mažinamos. Tad kasmet po to, kai bus paskirstytos ES kvotos, atsižvelgus į nacionalinės kvotos pasikeitimus vieną kartą per metus šiek tiek kis kiekvienai įmonei leidžiamas sugauti žuvų kiekis.

Menkių neišgaudo

Pasak V. Petkaus, iš esmės kvotų skirstymo reikalai Lietuvoje yra neblogi. Tik pernai taip išėjo, kad Lietuvai skirta strimelių kvota buvo išnaudota 99,3 proc., šprotų irgi daugiau kaip 99 proc. o menkių - tik 52 proc. Pasak V. Petkaus, panaši situacija buvo ir užpernai. Taip atsitiko todėl, kad per pastaruosius dvejus metus 2 kartus sumažėjo strimelių ir šprotų kvotos ir todėl gerokai pakilo šių žuvų kaina jas superkančiose gamyklose. Todėl ekonominiu požiūriu žvejams pasidarė naudinga gaudyti strimeles ir šprotus.

Paklaustas, ar dėl to, kad žvejai jau ne pirmus metus neišnaudoja menkių kvotos ji negali būti Lietuvai sumažinta, V. Petkus atsakė, jog ne. Pasak jo, kvotos gali būti mažinamos tik tokiu atveju, jeigu sugaunamas kvotas viršijantis žuvų kiekis. Tik tada reikalaujama kompensuoti sugautą neleistinų žuvų kiekį.

Ne visi žvejai patenkinti

Manoma, kad naujos kvotų skirstymo tvarkos dėka žvejybos įmonės galės labiau planuoti savo veiklą ateityje, keistis kvotomis tarpusavyje, trumpai tariant, ji palengvins žvejų gyvenimą. Tačiau kai kurie žvejai naująja kvotų skirstymo tvarka vis dėlto yra nepatenkinti.

Sugavimų vidurkis skaičiuojamas per 2007-2011 metų laikotarpį, o kai kurios žvejybos įmonės tada nežvejojo šprotų ir strimelių, nes tų žuvų nevertino. Tačiau pastaruoju metu šių žuvų kaina pakilo tris kartus, tad tie, kurie jų anksčiau nežvejojo ir dabar gaus mažesnes šių žuvų kvotas, yra nepatenkinti.

Žvejai piktinasi ir tuo, kad 11 mln. Lt ES paramos, kuri turėjo būti skirta žvejybos laivams modernizuoti, atiduoti kitoms sritims. Jų atstovai aiškina, kad ir menkių kvota neišnaudojama todėl, kad jų laivai yra jau labai seni.

Žvejai ES paramos laivams modernizuoti neėmė todėl, pasak V. Petkaus, kad paramos panaudojimo taisyklės neatitinka realių jų poreikių. Pavyzdžiui, keičiant seną variklį, jo galingumas negalėjo viršyti turėto galingumo, nors laivai su senais varikliais ir taip vos vos pavelka tralus. Trumpai tariant, jiems neapsimoka senus laivus modernizuoti. O ES pinigai skirti, anot žvejų, tvenkiniams ir pelkėms, pasak V. Petkaus, todėl, kad jų nereikėtų grąžinti Briuseliui.

VADOVAS. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas V. Petkus teigia, kad žemės ūkio ministro įsakymas dėl naujos kvotų skirstymo tvarkos nėra atšauktas.