2012-ųjų vidaus vandenų laivybos ypatumai

Nuo 2010 m. liepos 1 d., po to, kai prie Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, vidaus vandenų laivybos kontrolę dabar vykdo LSLA. Pagrindė jos būstinė yra Klaipėdoje. LSLA specialistai dirba ir Kaune, Vilniuje, Marijampolėje, Molėtuose, Ignalinoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Šilutėje, be to, važinėja po rajonus. Jie registruoja laivus, atlieka jų technines apžiūras, kontroliuoja laivybą. Taigi žmonėms, norintiems gauti kokią nors paslaugą, nereikia per visą Lietuvą važiuoti į uostamiestį.

Beje, daugiausia vidaus vandenų laivų savininkų yra Vilniuje ir Kaune. Turint omenyje, kad laivas ir jo priežiūra - gana brangus malonumas, galima daryti prielaidą, kad, ko gero, šiuose miestuose gyvena turtingiausi Lietuvos žmonės.

Nereikės registruoti valčių

Seimui jau pateiktos Vidaus vandenų transporto kodekso dviejų straipsnių pataisos. Viena jų dėl neprivalomos nesavaeigių transporto priemonių, t. y. irklinių, pripučiamųjų valčių ir kt., kurių ilgis neviršija 4 metrų, registracijos. Klaipėdoje tokių transporto priemonių eksploatuojama mažai, daugiausia jomis naudojamasi ežeruose.

Tačiau motorinių transporto priemonių privalomoji registracija išliks ir priėmus kodekso pataisas. Kitaip sakant, jeigu valtis turės pakabinamąjį variklį, ją vis tiek reikės registruoti.

Be to, Susisiekimo ministerija rengia naują Vidaus vandenų transporto kodekso redakciją. Tikimasi kad dar šių metų vasarą jos projektas bus pateiktas svarstyti visuomenei. LSLA siūlys neregistruoti nesavaeigių transporto priemonių, kurių ilgis - iki 6 m, nes yra tokių pripučiamųjų valčių.

Reikalavimai nesumažės

Kita Vidaus vandenų transporto kodekso pataisa yra susijusi su keleivių ir krovinių vežimo licencijavimo supaprastinimu.

Jeigu ji bus patvirtinta, keleivių vežimas apskritai nebebus licencijuojamas.

Pasak LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, priėmus pataisą neliks galimybės bausti keleivius gabenančių laivų savininkus už licencijos neturėjimą, tačiau reikalavimai keleiviniams laivams nesumažės, keleivių vežimo tvarka išliks, ji yra reglamentuota kitais teisės aktais. Keleivių plukdymui laiveliais kaip visada LSLA skirs ypatingą dėmesį. Nauda ta, kad norintiems gabenti keleivius nebereikės steigti įmonės.

Licenciją, leidžiančią plukdyti krovinius, turės gauti tik laivai, kurių keliamoji galia - daugiau nei 250 tonų, mažesniems jos nereikės.

Pramoga ir komercija

Pastebėjus, kad pramoginiai laivai naudojami komercinei veiklai, jų savininkams pasiūlyta perregistruoti laivus. Bene dažniausiai pramoginiai laivai buvo naudojami žvejybai. Buvo ir tokių atvejų, kai pramoginiai laivai buksyruodavo kitus laivus. Dar prieš prasidedant laivybos sezonui į LSLA kreipėsi laivų savininkai dėl laivų perregistravimo, kad galėtų vykdyti komercinę veiklą.

Siekiant mažinti administracinę, naštą jau pernai buvo pakeistos mažųjų pramoginių laivų, kurių ilgis - iki 10 m, techninių apžiūrų atlikimo taisyklės. Anksčiau kasmetinė techninė apžiūra buvo privaloma visiems laivams. Pagal naujas taisykles laivų, kurių amžius neviršija 3 metų, techninė apžiūra galioja 3 metus, kurių amžius 5 metai - 2 metus, ir tik senesnių nei 5 metų laivų techninė apžiūra turi būti atliekama kasmet.

Prarado pagalbininkus

Anksčiau atliekant laivybos kontrolę vidaus vandenų laivybos inspektoriams talkino ir neetatiniai inspektoriai, turintys tam tikram laikotarpiui išduotus pažymėjimus. Jiems netgi buvo suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nors ir skaudančia širdimi, tačiau panaikinti buvusios Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos neetatinių inspektorių nuostatai, patvirtinti inspekcijos viršininko įsakymu, ir LSLA neteko neetatinių pagalbininkų. Tai reikėjo padaryti todėl, kad minėtas įsakymas visiškai neatitiko teisės aktų, nes Vidaus vandenų transporto kodekse tokie inspektoriai nėra numatyti - tik aplinkos apsaugos neetatiniai inspektoriai.

Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką inspektuoti gali tik įstatymu įgalioti pareigūnai, o ne įsakymu. Tačiau rengiant naują Vidaus vandenų transporto kodekso redakciją LSLA siūlė daryti pataisą, kad atsirastų galimybė įteisinti tokius pagalbininkus. Tikimasi, kad nauja Vidaus vandenų transporto kodekso redakcija bus priimta kitais metais.

Registras sumažės

Nuo 1999 metų iš viso yra įregistruoti 2724 vidaus vandens transporto specialistai ir 16 403 pramoginių laivų laivavedžiai. Dalis jų, ko gero, jau turi negaliojančius pažymėjimus, tad realiai pramoginių laivų laivavedžių yra apie 10 tūkstančių.

Kasmet Lietuvos vidaus vandenų laivų registre esančių vandens transporto priemonių skaičius padidėja apie 300 vienetų. Šiemet per pirmą ketvirtį jau įregistruotos 108 nesavaeigės transporto priemonės, 95 motorinės, 6 buriniai ir 3 komerciniai laivai. Įregistruota 212, o išregistruotos 47 transporto priemonės.

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre iki š. m. balandžio 15 d. buvo įregistruota 67 360 vandens transporto priemonių. Turimų laivų skaičius toks įspūdingas todėl, pasak E. Zacharevičiaus, kad iš registro labai mažai laivų išregistruojama, tad tarp laivų gali būti ir supuvusių bei seniai nebenaudojamų valčių. LSLA vadovo manymu, realiai eksploatuojamų laivų yra tik apie 10 tūkst.

Beje, jeigu Seimas patvirtins minėtas pataisas, tai apie 30 tūkst. vidaus vandenų transporto priemonių, dabar esančių registre, registracija nebus privaloma.

LSLA turi 4 laivų registratorius. Du iš jų dirba Klaipėdoje, vienas registruoja jūrų, kitas - vidaus vandenų laivus, ir po vieną pastarųjų laivų registratorių yra Kaune bei Vilniuje, kad nereikėtų važinėti į uostamiestį arba LSLA inspektoriams keliauti po visą Lietuvą.

Be to, prasidėjus navigacijos sezonui, pramoginės laivybos inspektoriai vykdo ir laivų registratorių funkcijas. Jie gauna prieigą prie registro, įveda valties, vandens motociklo ar pakabinamojo variklio duomenis ir užregistruoja. Tad nereikia važiuoti nei į Klaipėdą, nei į Vilnių ar Kauną.