Tarptautinės saugumo ir gelbėjimosi mokymo asociacijos (International Association for Safety and Survival Training - IASST) susitikimai organizuojami kasmet. Šiuo metu jie jau suplanuoti iki 2020 metų.
Ši organizacija įkurta prieš 35 metus ir vienija per 140 narių iš beveik 80 šalių. Tai didžiausia ir seniausia organizacija, vienijanti jūrininkų mokymo įstaigas. Lietuvai joje jau 13 metų atstovauja Jūrininkų treniruočių centras UAB "Novikontas", kuriam vadovauja Aleksandras Chropenko.
Asociacijos narių susitikimą Lietuvoje organizavo "Novikontas" kartu su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Pastaroji nėra minėtos organizacijos narė, bet svarsto galimybę ja tapti.
Į susitikimą Lietuvoje balandžio 16 d. atvyko šios organizacijos atstovai iš 16 šalių - Norvegijos, Švedijos, Japonijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Airijos, Estijos, Gruzijos, Rumunijos, Kanados, Australijos.

VADOVAI. IASST pirmininko kapitono Hilmaro Snorasono ir "Novikonto" vadovo Aleksandro Chropenkos aptartų klausimų spektras labai platus.
Balandžio 20 d. baigiamasis susitikimo akcentas - tarptautinis seminaras Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, į kurį buvo pakviesti visų Lietuvos organizacijų, kurių darbas yra susijęs su jūrininkais, atstovai. Pranešėjai iš Islandijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos pasidalino savo šalyse sukaupta patirtimi didinant žmogaus gyvybės apsaugą jūroje, saugos instruktorių svarbą bei atsinaujinusį mokymo įstaigų požiūrį į mokymo procesą besikeičiant aplinkos faktoriams. Beje, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) paskelbtas šių metų pasaulinės Jūrų dienos, kuri bus minima rugsėjį, šūkis "Teoriniai ir praktiniai jūriniai mokymai" ("Maritime Education and Training").
IASST pirmininkas kapitonas Hilmaras Snorasonas (Hilmar Snorrason) iš Islandijos sakė, kad jam ir asociacijos nariams Lietuvoje labai patiko. Jis nuoširdžiai prisipažino, nemanęs, kad Lietuvoje taip gražu ir tokios sąlygos jūreivystei plėtoti. be abejo, svečiams buvo organizuota ekskursija į Kuršių neriją.
H. Snorasonas mano, kad asociacijos nariams reikia kuo dažniau susitikti, keistis turima informacija, informuoti instruktorius, kad jūrininkų saugumo gerinimas nesustotų. Anot jo, mokymų centrai turi nuolatos atsižvelgti į naujoves ir keisti mokymo programas, kad jūrininkai būtų paruošti bet kokioms situacijoms.
"Mano šalyje Islandijoje ypač didelis dėmesys rengiant jūrininkus skiriamas jų žinioms atnaujinti. Nelaimingų įvykių, nutikusių Islandijos laivuose, statistika parodė, kad tie jūrininkai, kuriems kažkas nutiko, paskutinį karta mokėsi daugiau kaip prieš 6 metus. Todėl mes patys, nelaukdami tarptautinių reikalavimų, nusprendėme, kad jūrininkas savo žinias privalo atnaujinti kas 5 metus. Mūsų asociacijos mokymo centrai moko jūrininkus, bet labai svarbu, kad patys jūrininkai, dirbdami laivuose, mokytųsi toliau, treniruotųsi", - sakė H. Snorasonas.
Svečias padėkojo susitikimo Lietuvoje organizatoriams, nes visos 5 praleistos dienos buvo turiningos.
Rašyti komentarą