16 metrų gylis uoste - ekspromtu iškilęs klausimas

16 metrų gylis uoste - ekspromtu iškilęs klausimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją organizuoti studijų dėl galimybės uostui turėti 16 metrų gylį rengimą. Kai kurios krovos kompanijos jau dabar prašo rekonstruojant krantines kalti įlaidus iki tiek, kad ateityje būtų galima gilinti iki 16 m. Tačiau kyla klausimas, ar valstybės pinigai - apie 600 mln. Lt - nebus išmesti į balą.

Rugsėjo viduryje vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje ekspromtu iškeltas diskusijų dėl galimybės Klaipėdos uoste pasiekti 16 m gylį klausimas. Posėdžio metu samprotauta, jog jeigu aplinkosaugininkai neprieštaraus, galima svarstyti tokio gylio klausimą. Plėtojimo taryba pavedė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai organizuoti įvairių studijų ir analizių rengimą. Vykdydama tokį nurodymą pastaroji dabar turėtų užsakyti atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir maždaug po metų sulaukti gamtosaugininkų atsakymo.

Tokių laivų nedaug

Tačiau po Plėtojimo tarybos posėdžio pradėta svarstyti, ar toks gylis uoste duotų ekonominės naudos. Kompanijos "Inros Lackner AG", su partneriais atliekančios išorinio Klaipėdos uosto galimybių studiją, atstovai yra sakę, kad 16 m gylis reikalauja daug investicijų, nes bus būtina tobulinti ir įplaukos kanalą, ir uosto vartus, o tai kainuotų apie 600 mln. Lt.

Tam, kad tokia investicija atsipirktų, kartą per savaitę į Klaipėdos uostą turėtų įplaukti bent vienas laivas, kuriam reikėtų 16 m gylio, t. y. balkeris, kurio grimzlė būtų per 14 m. Tad per metus į Lietuvos uostą turėtų atvykti apie 50 tokių laivų.

Pasidomėta, kokia situacija kaimyniniuose uostuose, turinčiuose tokį gylį. Pasirodo, jungtiniame Talino uoste 2010-aisiais buvo 2, o Ventspilio uoste - 19 tokių laivų.

"Kyla klausimas, ar verta pradėti poveikio aplinkai vertinimą, jeigu situacija rinkoje rodo, kad nėra daug laivų, kurie pakraunami iki tokios grimzlės. Nesu kategoriškas šiuo klausimu, be to, turime Uosto plėtojimo tarybos nurodymą. Tačiau manau, kad šį klausimą reikėtų dar kartą gerai išanalizuoti kartu su Susisiekimo ministerijos atstovais ir tik tada nuspręsti, ką reikėtų daryti toliau.

Kol kas pirminė statistinė analizė rodo, kad nesulauktume daug tokių laivų, jeigu ir turėtume tokį gylį. Tai gal neverta mesti šimtus tūkstančių ar milijonus litų galimybių studijoms, matant, kokia yra padėtis pas kaimynus", - penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje svarstė Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.


Kam reikia tokio gylio?

Priminus, kad profesorius Vytautas Paulauskas yra sakęs, jog į Lietuvos uostą per metus užsuka apie 50 tanklaivių, kurie nebūna pilnai pakrauti vien dėl to, kad per mažas gylis, Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius tepasakė tiek: "Kai per Uosto plėtojimo tarybos posėdį iškeliamas su niekuo nesuderintas klausimas ekspromtu, sunku kalbėti apie skaičius, kurie niekam nežinomi ir nepatvirtinti. Ir iš karto Uosto plėtojimo tarybos buvo prašoma pritarti kažkokiems abstraktiems dalykams."

Pasak E. Gentvilo, jeigu gylis uoste būtų 16 m ir tanklaivius būtų galima pakrauti pilnai, užsikimštų 1 ir 2 krantinės, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos nafta". Krantinių priežiūrai atlikti reikia turėti 20-25 proc. laisvo laiko.

"Pernai vasarą reikėjo atlikti valymo darbus prie šitų krantinių. Samdėme kompaniją "Josef Mobius Bau- Aktiengesellschaft", kuri už darbus paprašė didelės kainos, nes jos žemkasė galėjo įkišti savo "straublį" tik per mažus laiko tarpelius, kai vienas laivas pasitraukdavo, o kitas dar neatplaukdavo. Šių krantinių užimtumas maksimalus. Todėl šiandien didžioji 16 m gylio projekto stūmikė yra ne "Klaipėdos nafta", kuri supranta, kad negalės naudotis tuo gėriu.

Toks gylis reikalingas sausakrūvių krovinių ir konteinerių krovėjams. Artėja 67-68 krantinių, kuriomis naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega" rekonstrukcijos techninio projekto rengimas. Kompanijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis jau dabar prašo techniniame projekte numatyti galimybę kalti įlaidus iki tiek, kad ateityje būtų galima prie šitų krantinių gilinti iki 16 m. Aš nesutinku. Ar turiu pagrindą leisti papildomus Uosto direkcijos pinigus, jeigu gali paaiškėti, kad nėra prasmės iki tiek gilinti? Galiu pridaryti valstybei nuostolių", - sakė E. Gentvilas.

Uosto vadovo teigimu, 1-2 krantinės negali būti daugiau apkrautos, todėl analizuojant gylio klausimą kalbama tik apie balkerius, o ne apie tanklaivius.

Šiuo metu gylis Klaipėdos uosto akvatorijoje -13-14,5 m. Nuo 10 krantinės einant į pietus bus gilinama iki 14,5 m, išskyrus Malkų įlanką. Joje dabar yra 11 m gylis , o 2013 m. jį planuojama didinti iki 13 m.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder