1000 dienų Klaipėdos uoste

Uosto direkcijos vadovui A. Vaitkui įsimintiniausias projektas buvo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, nes dalyvavo nuo pat jo pradžios, dar dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, kai buvo kuriama jo koncepcija.

Startas terminalo statybai duotas 2013 metų spalį. SGD terminalo akvatorijos ir duobės gilinimo iki 16 metrų, kurioje stovi tanklaivis-dujų saugykla, darbai vėlavo, tačiau juos pavyko atlikti anksčiau - pernai spalį terminale buvo priimtas tanklaivis "Independence". A. Vaitkaus manymu, kad šis terminalas pastatytas laiku ir kokybiškai, nemažas ir Uosto direkcijos specialistų indėlis.

Baigtos ilgos istorijos

Kitas įsimintinas projektas - LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo punktas (hubas), atidarytas šiemet vasarą.

Epopėja dėl minėtos kompanijos naudojamų krantinių statybos truko 8 metus. Kai 2013 metais buvo pasakyta, kad krantinės bus baigtos rekonstruoti per metus, "Klaipėdos Smeltės" savininkai tik nusijuokė. Teko imtis drastiškų sprendimų, atsisakyti rangovės UAB "Vėtrūna" paslaugų, samdyti naujus rangovus.

Iki 2014-ųjų Uosto direkcija į LKAB "Klaipėdos Smeltė" eksploatuojamą uosto infrastruktūrą investavo 56,8 mln. Eur. Dar 31 mln. Eur skirta uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbams. Pastačius krantines, užtikrinus reikiamą gylį, buvo priimtas didžiausias uosto istorijoje laivas "MSC Asya", kurio ilgis - beveik 337 metrai. "Nuskambėjome pasauliniu mastu. Atgarsis nusirito ir senuosiuose Europos "hubuose" - rytinėje Baltijos jūros pakrantėje atsirado uostas, galintis priimti didelius konteinerinius laivus", - sakė A. Vaitkus.

20014 metais baigėsi ir daugiau kaip 10 metų trukusi 7-9 krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), istorija. Po rekonstrukcijos, kurios darbų vertė - apie 7,2 mln. Eur, gylis prie krantinių padidėjo nuo 13 iki 14,5 m. Buvo pakeista ir šių krantinių struktūra, ir šiandien jos visiškai apkrautos. Atidarytas naujas trąšų terminalas.

2013 metais per du mėnesius operatyviai pagilinus minėtas krantines, į Klaipėdą pavyko pritraukti visiškai naują krovinį - metalurgijos žaliavą. Per metus jos perkraunama apie 1 mln. tonų. A. Vaitkaus manymu, ši investicija gali atsipirkti netgi per dvejus metus.

Neleistinas dalykas

Į pirsą, kuriuo naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega", ir kitus susijusius objektus direkcija investavo apie 21,4 mln. Eur, bet jis 14 mėnesių stovėjo nenaudojamas. Uosto direkcijos vadovo manymu, tai neleistinas dalykas.

2014 metais operatyviai baigti infrastruktūros paruošimo darbai bei užtikrintas gylis prie krantinių. Pradėjo veikti universalus žemės ūkio produktų krovos "hubas". Sutvarkius infrastruktūrą, priimtas didžiausias per visą uosto istoriją grūdovežis "Piera", išgabenęs apie 74 tūkst. t grūdų.

"Kaimyninių uosto atstovai stebisi šio "hubo" unikalumu. Jis neturi analogo Baltijos jūroje, Europoje. Yra ypatingas tuo, jog vienu metu gali vykti dvi operacijos, turi visas reversines galimybes", - sakė A. Vaitkus.

Dabar prie šio pirso planuojamas dar didesnis gylis nei buvo numatytas, toliau tvarkomos kitos "Begos" naudojamos krantinės.

Pirsas bus ilginamas

Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) atidarytas 2014 gegužę. Jame jau įsikūrė AB "DFDS Seaways" linijos Klaipėda-Karlshamnas (Švedija) keltai. Pastatyta Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža, apie kurią buvo diskutuojama mažiausiai 10 metų. Uosto direkcijos į ją investicijos - 2,12 mln. Eur. Užtat dabar 2,5 km ilgio transporto priemonių virtinės išsiskaidymas vyksta per pusvalandį.

CKT infrastruktūrą, kainavusią apie 32,4 mln. Eur, įrengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tam buvo naudojamos ir jos, ir ES lėšos.

"DFDS Seaways" prašo pailginti pirsą ir dviejų geležinkelio linijų. "Pirso pailginimas nėra paprastas palo įkalimas. Palas - paprastoji infrastruktūros dalis, kur kas sudėtingiau yra parengti tinkamą projektą, nes reikės plėsti kanalą į Vakarų pusę. Be planavimo procedūrų tokio veiksmo padaryti negalima. Paprasčiau su geležinkelio linijomis. Prieš porą mėnesių gavome iš CKT vadovų geležinkelio linijų ekonominį pagrindimą. Dabar kaip tik rengiame kitų ir ketverių metų strateginį planą. Manau, kad kitų metų sąmatoje numatysime tam lėšų", - sakė A. Vaitkus.

Kai tie darbai bus atlikti, "DFDS Seaways" linijos Klaipėda-Kylis keltai iš "Klasco" padalinio Jūrų perkėlos terminalo bus perkelti į CKT. Pietinėje uosto dalyje atsilaisvins nemaža teritorija. Pasak A. Vaitkaus, labai svarbu, kad "Klasco" Smeltės pusiasalyje nedelstų ir kuo greičiau pradėtų statyti ar kelis, ar vieną didelį galingą naują terminalą.

Įvertintas rizikingas projektas

Finansų ministerija Uosto direkcijai suteikė apdovanojimą "Europos burės 2014. Už atvertus kelius", įteikė apdovanojimą "Jonvabalis" už skaidriai įgyvendintus ES projektus. "Mes gavome apdovanojimą už skaidrumą ir už projektą, kuris Finansų ministerijos buvo įvertintas kaip ypač rizikingas. Buvome linksniuojami įvairiuose posėdžiuose Vilniuje, bet sugebėjome pasiekti tinkamą rezultatą ir laiku panaudoti ES lėšas", - sakė A. Vaitkus.

Panaudojus ES sanglaudos fondo lėšas, Klaipėdos uosto laivybos kanalo plotis padidintas nuo 120 m iki 150 m, o gylis - nuo 13-13,5 iki 14,5 m.

Uosto gilinimo ir platinimo darbus atliko olandų įmonė "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV". Bendra projekto vertė - 36,9 mln. Eur.

Uosto direkcija turi daugybę ir kitų apdovanojimų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ją paskelbė "Metų eksportuotoja 2013", Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - "Metų bendruomeniškiausia". 2014 m. Ūkio ministerija apdovanojo "Už nuopelnus verslui ir proveržį vykdant investicijas į uosto infrastruktūros plėtrą", Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė "Metų eksportuotoja 2014", Lietuvos pramonininkų konfederacija - "Sėkmingiausia įmone 2014", Klaipėdos pramonininkų asociacija - "Už darbuotoją 2014". Klaipėdos miesto savivaldybė apdovanojo "Albatroso" prizu už kapitono Liudviko Stulpino įamžinimą ir jo vardo medalio sukūrimą.

15 m gylis - jau šiemet

Iki šių metų pabaigos turėtų būti baigtas įgyvendinti įplaukos vidinio kanalo tobulinimo projektas. Tai pirmas gilinimo darbų etapas, kurio metu numatoma pasiekti 15 metrų gylį.

Darbus atlieka kompanija "Strabag Wasserbau GmbH", darbų kaina - daugiau kaip 5 mln. eurų. Šiaurinę uosto dalį pagilinus puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų, bus žengtas dar vienas žingsnis siekiant 17 metrų gylio.

Uosto direkcija rizikuoja ir toliau. Ji paprašė susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus rasti ES lėšų, kurių nesugebėjo panaudoti kitos transporto srities įmonės. "Pasinaudojome tokia gudrybe. Buvau pavedęs atsakingiems darbuotojams parengti projektus į priekį. Vienas toks gulėjo stalčiuje ir laukė sėkmingos dienos. Šiemet ji atėjo ir mes gavome lėšų. Liko kelios dienos ir kompanija "Strabag" baigs savo darbus, tad uosto šiaurinėje dalyje turėsime 15 m gylį. Taigi dar šiemet Klaipėdos uoste atsiras galimybė iki galo pakrauti "Panamax" tipo laivus. ES lėšos vėl bus panaudotos laiku", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.

Uosto direkcija - pionierė

"2014 metų sausio 1 d. įstatymas numatė galimybę patiems rengti uosto bendrąjį planą (BP) ir mes ja naudojamės. Esame pionieriai. Mano žiniomis, dar niekas nėra pradėjęs analogiškų veiksmų.Mūsų darbai sparčiai eina į priekį. Tikimės iš rangovo jau šių metų pabaigoje turėti aiškią koncepciją. BP sprendiniai turėtų galioti 15 metų, o koncepcija rengiama 25 metų laikotarpiui į priekį. Uosto infrastruktūra tarnauja apie 50 metų, todėl mes privalome žiūrėti taip toli į priekį. Mūsų parengtą BP suderinti su 26 institucijomis nebus paprasta. Sprendimą šiuo atveju priims Vyriausybė", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Taigi pirmą kartą uosto istorijoje Uosto direkcija rengia uosto BP. Su juo sietina kardinali uosto pertvarka. Iki 2020 metų Uosto direkcija planuoja investuoti į uosto infrastruktūrą 350 mln. eurų, tad laukia dideli darbai. Iki 2020 metų planuojama turėti 17 metrų gylį per visą uosto ilgį.

Ypač svarbus procesas - naujų žemės plotų formavimas. Šiandieninės tendencijos rodo, kad plėtrą reikia pradėti pietinėje uosto dalyje, kurioje galima suformuoti didelę, maždaug 1,5 tūkst. ha, teritoriją. Joje galima sukurti ne tik logistikos, bet ir gamybos klasterį.

"Mums labai svarbu, kad ir miestas, ir uostas, ir mokslas įgytų didelį potencialą miesto pietinėje dalyje. Matau ten didelę perspektyvą Klaipėdos universitetui. Keli rimti Lietuvos verslininkai jau teiraujasi, kada bus galima čia įsikurti. 1,5 tūkst. ha teritorija yra unikalus projektas Europos mastu. Tokių analogų pagal dydį ir apimtį nėra, tad tikimės gauti nemažą dalį ir ES lėšų tam projektui įgyvendinti", - kalbėjo A. Vaitkus.