Mindaugas Miniotas: "Didžiausias atradimas - žmonės, iš kurių mokaisi"

Kodėl tarptautinio verslo studijoms pasirinkote Niukaslo universitetą?

Dokumentus siunčiau penkiems universitetams, bet iš pat pradžių buvau nusižiūrėjęs šį - Jungtinės Karalystės šiaurės rytuose. Man patiko, kad universiteto veikla labai aktyvi, daug sporto klubų, čia ypač rūpinamasi studentais. Itin išsamiai atsakydavo į mano klausimus. Ten šaltokos vasaros, bet žiemą temperatūra nekrinta žemiau nulio.

Ar anksti pradėjote domėtis būsima profesija?

Ilgus metus buvau apatiškas, nieku nesidomėjau. Lankiau krepšinio treniruotes, muzikos mokykloje - akordeono ir pianino pamokas, bet labiau tėvų verčiamas, ne pats norėjau. Jie iš manęs daug tikėjosi, tikisi ir dabar. Paskui susidomėjau verslu, vadyba, finansais, gilinausi į šią sritį, tai prie manęs prilipo.

Turėjau labai gerą mokytoją Edmundą Kvederį. Iš pradžių buvo viešojo kalbėjimo paskaitos anglų kalba, kurios suteikė pasitikėjimo savimi, pagilino kalbos kultūros įgūdžius. Pirmąjį kartą, kai išėjau prieš dvidešimties žmonių auditoriją, tiesą sakant, prieš savo klasę, visas drebėjau, bet jaučiau didelį vidinį norą kalbėti. Plačiau domėdamasis šia sritimi, pradėjau lankyti Debatų klubą, išmokau išreikšti savo nuomonę. Pasikeitė mano charakteris, atsirado noras siekti žinių, evoliucionuoti, kelti sau konkrečius tikslus.

Vėliau dalyvavau mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadose, tai suteikė daugiau teorinių žinių, bet irgi buvo stimulas eiti į priekį.

Man regis, žmogus turi charizmą bei išskirtinį protą arba ne.

Charizmą galima išsiugdyti, tai yra daugelio savybių visuma. Jeigu vieną savybę gali paryškinti, tai - ir kitas.

Lengviau suprasti ir priešingą lytį?

Atsimenu vienos paskaitos naudingą pamoką: niekada nesiginčyk su moterimi. Pradėjau taikyti savo gyvenime, ir pasiteisino. Ginčai ne tik su moterimi atima energiją, kurią galėtum skirti naudingesniems dalykams. Nebent ginčas argumentuotas, tikslinis, ne emocinis. Aš šiaip emocingas žmogus, bet emocijas išlieju klube su draugais, žaisdamas biliardą. Šiaip stengiuosi jų nerodyti, nes kiti tuo gali pasinaudoti.

Kai priėjote išvadą, kad užteks tų konkursų, kuriuose skynėte diplomus, ėmėte galvoti apie savo verslą?

Man patinka organizuoti, vykdyti projektus, su draugu pagalvojome, kad mokiniams lieka nebereikalingų vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, atlasų - kam išmesti, jeigu galima parduoti, o kiti juos gaus už pusę kainos? Surinkome vadovėlius, pirmąjį šimtą - iš bendraklasių, ir bandysime išplatinti per internetinę svetainę, po to siųsime juos paštu. Man visai patiko vasarą dirbti, nesėdėti namie ir nieko neveikti. Dirbome labiau iš idėjos, nelabai tikėdamiesi pelno, tik kad bent kiek atsipirktų pradinės investicijos. Yra dar pora naujų idėjų, bet gal dar nesidalinsiu.

Ar tikitės, kad pasirinkta specialybė atvers jums daug perspektyvų?

Iš tikrųjų tai labai plati sritis, ir baigęs mokslus nebūtinai turi kurti savo verslą. Gali siekti karjeros kurioje nors kompanijoje, užsiimti vadyba, žmogiškaisiais ištekliais. Aš labiau linkstu prie investavimo, jis traukia dėl to, kad reikalauja tikslumo, disciplinos, kruopštumo. Investavimas yra visų globalių įvykių sekimas ir analizė, kaip, tarkime, ekonominis pakilimas JAV gali įtakoti akcijų rinkas, žaliavų kainas pasaulyje. Paskui bandai nusipirkti akcijų žema kaina ir parduoti brangiai.

Ar daug jaunimo išvažiuoja studijuoti svetur iš jūsų klasės?

Gal apie pusę. Ir iš visos mokyklos išvažiuoja - į Rygą, Angliją, Daniją. Negaliu sakyti, kaip yra Skandinavijos šalyse, nebuvau, bet girdėjau, jog Švedijoje labai brangus pragyvenimas, nors mokslas ir nemokamas. Anglijoje sąlygos studijuoti geresnės, ne bankai, bet valstybė duoda paskolas, kurias galima grąžinti per 25 metus mokant 9 procentus mėnesinio atlyginimo.

Norisi kuo greičiau patirti studijų maratoną. Jaučiu ne nerimą, bet malonų jaudulį. Mane visada traukė bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis, internetu tai daryti ne tas pats, kaip gyvai. Pirmiausia ieškosiu draugų užsieniečių, nes su lietuviais bendrauju jau 19 metų.

Ką šiems prikištumėte?

Yra bruožų, kurie man nepatinka. Jaučiamas pesimizmas - tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių. Nori, kad kas už juos daug ką padarytų, antraip kyla konfliktų, jei kas ne taip - kaltė suverčiama irgi kitiems. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus turi savų rūpesčių. Aišku, reikia turėti žmogų, kuris tave suprastų, išklausytų.

Sako, kad anglai - santūresni, bet tas santūrumas turi daug atspalvių.

Planuojate likti Jungtinėje Karalystėje?

Arba važiuoti dar toliau - galbūt į Ameriką; traukia Rytai - Japonija, Kinija. Ir žinoma, Australija. Nežinau, pažiūrėsim, tai tolimi planai.

Kaip manote, ar pirmoji mokslo kalvė turi įtakos asmenybės raidai, ar auksas ir pelenuose sužiba? Ką gero prisimenate iš savo gimnazijos gyvenimo?

Yra gera patarlė: su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Galbūt mokymo lygis nesiskiria taip dramatiškai, bet žmonės, kurie tave supa, suteikia motyvacijos ir įkvepia. "Ąžuolyno" gimnazijoje man patiko mokytojų bendravimas su mokiniais: po pamokos gali prieiti ir tau išdėstys daugiau negu paklausei. Taip, labiausiai patiko žmonės.

Kas jums svarbiausia ateityje - pinigai, pripažinimas, galimybė ką gero nuveikti vardan tos Lietuvos?

Įvairių buvo kilusių minčių. Iš pradžių - altruistinių, po to materialiniai dalykai buvo užvaldę protą. Aišku, kiekvienas pasvajojame apie pilį, jachtą, laisvę keliauti. Bet dabar manau, kad svarbiausia - išpildyti savo galimybes, nuveikti tiek, kiek gali nuveikti. Turi daryti tai, kas tau malonu. Tuomet materialinė gerovė vis tiek ateis.

Domitės pasaulio istorija, politikų biografijomis?

Taip, istorija, susijusia su ekonomikos raida. Tautų karais, mūšiais domėjausi vaikystėje. Seku politikos naujienas, kokie ankstesni įvykiai turi įtaką dabarčiai.

Ką išvažiuodamas namiškiams paliksite?

Tėvams - labai daug angliškų knygų ir katiną, kad turėtų kuo rūpintis. Ne tiek man gaila juos palikti, kiek jiems - su manimi skirtis. Bet juk grįšiu per atostogas. Ketveriais metais jaunesniam broliui Šarūnui paliksiu šio bei to daugiau, nors jis kol kas linkęs ne į mokslus, bet į mechaniką, konstravimą, krapštosi su elektra. Bet ir aš jo metų nelabai domėjausi mokslais.

SVARBU. "Pinigai ateina su laiku. Svarbiausia daryti tai, ką sugebi geriausia, toje srityje, kuri tau visų įdomiausia", - sakė Mindaugas Miniotas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tėvams palieku labai daug angliškų knygų ir katiną, kad turėtų kuo rūpintis.