"Kuo daugiau veiklos - tuo daugiau galimybių"

Debatų konkursui rašėte esė anglų kalba ir laimėjote kelionę į Slovėniją. Kokias temas gvildenote?

ANDĖ: Konkursas vyko pagal Europos Sąjungos tarptautinį projektą "Youth in Action" - Lietuvos, Slovėnijos, Kinijos ir Tailando moksleiviai rašė apie Kinijos vaidmenį globaliajame pasaulyje, santykius tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, apie tai, kaip kovoti su klimato kaita. Taip pat reikėjo rašyti motyvacinį laišką. Aštuoni konkursantai lietuviai laimėjo viešnagę Kinijoje, kiti aštuoni - Slovėnijoje ir dar aštuoni vasaros pabaigoje dalyvaus debatų savaitėje Druskininkuose.

Kaip vyksta debatai?

DANIEL: Mokykloje sudaroma komanda, kuri tris keturis mėnesius ruošiasi debatams, kuria argumentus, ieško statistinės informacijos, faktų. Labai svarbu žinoti temą atitinkantį status quo, kartais net reikia paruošti planą, kurį vykdytum, jei mėgintum išspręsti temos padiktuotą problemą.

ANDĖ: Komanda iki pat turnyro nežino, kuriai pusei atstovauja: teigiančiųjų ar neigiančiųjų. Savo poziciją debatuotojai sužino likus kelioms valandoms iki turnyro ir tada jau ruošiasi. Kartais mūsų pačių pažiūros nesutampa su tuo, ką turime teigti, bet toks debatuotojo uždavinys: ginti poziciją taip, tarsi ja tikėtum.

DANIEL: Turnyrą laimi komanda, kuri įtikina teisėjus, kad jų argumentai geresni už oponentų. Slovėnijoje debatavome įvairiomis temomis, pavyzdžiui, ar vyriausybė turėtų paremti tik ekologiškas kompanijas, ar nuo 16 metų reiktų leisti balsuoti ir t. t. Bet Slovėnijoje vyko ne čempionatai, o draugiški turnyrai. Išklausėme ir daug paskaitų apie argumentavimą, idėjų ieškojimą, darėme vadinamuosius "proto šturmus"...

O kokių savybių reikia geram ginčininkui?

DANIEL: Kritinio mąstymo. Aišku, ir treniruočių. Aš debatuoju jau devynis mėnesius, iš pradžių man nesisekė, buvo sunku argumentuoti, bet po keleto seminarų ir turnyrų patobulėjau.

ANDĖ: Reikia ir žaibiškos reakcijos, nes turi argumentuotai paneigti tai, ką pasakė priešininkų komandos narys. Gerais oratoriais negimstama, nesvarbu, ar turi talentą, vis tiek visi pradeda nuo klaidų, nusišneka, raudonuoja, lemena... Teisėjas nori, kad kalbėtum su aistra, užsidegęs, bet pastebėjau, dažnai nukrypstama į kraštutinumus: vieni pasirodo kaip isterikai, kiti kalba pernelyg monotoniškai. Reikia daug dirbti, rasti aukso viduriuką.

Kaip debatai pakeitė jūsų asmenybę?

DANIEL: Labiau gilinuosi į patį principą, pagrindinę mintį. Ir geriau suvokiu, kas vyksta pasaulyje, aplink mus, nes debatų temos globalios.

Būsite politikai, teisininkai? O gal dramaturgai? Abu prijaučiate teatrui, žinau, kad Andė parašė pjesę...

DANIEL: Gali būti, neatmetu.

ANDĖ: Rašymas man yra tik laisvalaikis. Ruošiuosi tarptautinio verslo studijoms. Todėl patirtis debatuose man pravers: jie vyksta anglų kalba, be to, moko išgirsti, įsigilinti, vesti derybas...

Ką linksmesnio patyrėte Slovėnijoje?

ANDĖ: Šalių atstovai turėjo rengti tautinius vakarus - žaidimus, įteikti suvenyrų, ir kai kinai pavaišino tradiciniais saldainiais... supratom, kad valgom kažkokį smėlį... - juokiasi.

DANIEL: O slovėnai labai juokėsi, kad mūsų šalyje aukščiausias kalnas - 290 metrų.

ANDĖ: Vieną kiną mokėme pasakyti "Aš tave myliu", bet jam vis tiek išeidavo "Aš tave myniu"... Pasirodo, ten, kur jis gyvena, tiesiog nėra raidės L...

Slovėnijoje mes ne tik diskutavome globaliomis temomis, bet ir susidraugavome su kinais, tailandiečiais, slovėnais. Iš pradžių gyvenome viešbutyje, vėliau - slovėnų šeimose. Visi ten sutikti žmonės buvo nuostabūs...

Ką veiksite dabar, kokie ateities planai?

DANIEL: Mes su Ande atsakingi už debatų renginius Klaipėdoje, ir jau savo gimnazijoje subūrėme stiprų debatų klubą, naujokams vedame paskaitas ir organizuojame mini turnyrus. Balandį organizuosime debatus tarp keturių geriausių Klaipėdos gimnazijų. Gegužės mėnesį dalyvausime virtualiuose debatuose su tailandiečiais.

ANDĖ: O balandžio 15-17 d. važiuosime į Vilnių, kur vyks konferencija "IDEA Exchange 2011". Beje, Danielius užpildė paraišką ir į tarptautinius debatų renginius JAV. Manau, jį atrinks.

DANIEL: O Andė užpildė paraišką į "Regents" tarptautinę mokyklą.

ANDĖ: Yra tokia galimybė metus mokytis Tailande, užpildžiau paraišką ir gavau kvietimą laikyti stojamuosius egzaminus, susitikti su mokyklos atstovais. Mes apskritai turime labai daug veiklos, aš dar lankau paskaitas apie verslą ir lyderystę "Sėkmės mokykloje"... Teatrui jau lieka mažai laiko, tenka susidėlioti prioritetus.

Tai reikia tikėtis, jūs, šviesuoliai, gelbėsite pasaulį?

ANDĖ: Mes domimės pasaulyje aktualiomis problemomis, ir manau, ateityje padarysime ką nors naudingo.

Ande, apie ką tavo pjesė?

Kai man kas nors užduoda šį klausimą, susiraukiu, nes nenoriu įvardyti dviem sakiniais... Pjesėje savo minties nepadėjau ant lėkštutės. Kad suprastų, žiūrovas turi mąstyti, nuspėti... Ir nebūtinai suprasti taip, kaip aš noriu. Iš esmės kalbu apie pasiaukojimo dėl meilės beprasmybę. Pjesė perteikia mano požiūrį: jeigu "negali" be ko nors gyventi, tai ne meilė, o silpnumas. Man meilė reiškia, kad su tavimi man dar geriau nei be tavęs, bet ir be tavęs gerai... su savim! Herojės beprotiškas poelgis, susinaikinimas dėl vaikino, mano supratimu, yra niekam nereikalingas ir pasibaisėtinas, bet... kitiems gali atrodyti kitaip. Režisieriai sako, kad ta pjesė sunki psichologiškai. Bet jeigu šešiolikmetė parašė pjesę, tai nebūtinai apie debesis arba apie tai, kaip tavęs nesupranta tėvai. Daug apie ją diskutavome su Mindaugu Valiuku ("Aušros" teatro režisierius. - Aut. past.), kuris nori ją statyti. Bus nelengva ir režisieriui, ir aktoriams... - šypsosi. - Bet ar turėtų būti lengva?