Andrejus Bosiakovas: "Biochemija - mano didžiausia siekiamybė"

Kaip įsitraukėte į tiksliuosius mokslus?

Pirmiausia man buvo įdomu atomai, kaip viskas ten padaryta, ir pradėjau domėtis chemija bei fizika, o paskui supratau, kad ten reikia ir biologijos, nes be jos sunku suprasti organinę chemiją. Mokausi ne tik iš vadovėlių; Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre lankau fizikos ir chemijos būrelius; tai jau ne mokyklos programa, ten ruošiamės olimpiadoms.

Kokius bandymus atliekate?

Kai žinome, koks yra tirpalas, bet nežinome koncentracijos, tuomet, kad ją nustatytume, lašiname rūgštį. Tai sunkoka. Darėme ir sudėtingesnius bandymus su įvairiomis medžiagomis, bet sunku tai paaiškinti. Iš pradžių reikia išspręsti uždavinius, kur ką dėti, ir tada daryti bandymą. Chemijos būrelio vadovė sako, kad pasiekiau vienuoliktokų lygį, ir jau galėčiau olimpiadose dalyvauti kartu su jais. Bet jų tiek daug, kad gal dalyvausiu su dešimtokais.

Ar daugelyje olimpiadų jums teko dalyvauti, kaip tai pakeitė jūsų gyvenimą?

Taip. Klaipėdoje vykusioje chemikų olimpiadoje laimėjęs pirmąją vietą, pernai dalyvavau ir respublikinėje. Ten važiuojame trims dienoms, gyvename puikiame viešbutyje.

Manau, kad plačiau ir giliau į pasaulį pradėjau žiūrėti. Tikriausiai studijuosiu biochemiją. Galvoju apie studijas Vokietijoje, nes girdėjau, jog ten yra gerų universitetų, ir galbūt tapsiu mokslininku.

Tai klonuosite žmones, priauginsite nutrūkusias galūnes?

Klonuosiu nanorobotus, kurie klonuos žmonių organus. Bet tai daugiau fizika, mažai biologijos. Todėl pirmiausiai susidomėjau nanorobotais, o paskui organine chemija. Brėžinių dar nedariau, nepakanka žinių. Įstojau į prie Vilniaus universiteto įsteigtą neakivaizdinį jaunųjų chemikų mokyklą. Ten bus penkios sesijos. Atsiunčia užduotis, jas išsprendę atgal siunčiame paštu, nevalia siųsti internetu. Dvi savaites prieš baigiantis vasaros atostogoms susizgrimbi, jog to ar dar ko nepadarei.

Gal jūsų tėveliai susiję su chemijos mokslais?

Tai buvo močiutės vaikystės pomėgis: chemija ir medicina, bet pasirinko kitą profesiją. Ir tėčiui gerai sekėsi šie mokslai. Mudu geri draugai. Turiu dar jaunesnį brolį Maksimą, neaišku, kuo susidomės, bet man jis gyventi netrukdo, nors kartais nepasidaliname kompiuteriu, o turime jų du. Brolis daug sportuoja, gerai plaukia.

Kuo skiriasi tiksliukai nuo humanitarų?

Nežinau. Man neblogai sekasi ir humanitariniai mokslai. Labiausiai mėgstu graikų ir romėnų civilizacijų istoriją, Aleksandro Makedoniečio žygius.

Kiek gamtos mokslų semiatės praktiniame gyvenime, tai yra kiek namuose laikote gyvūnų?

Gerbiu gyvąją gamtą, bet turiu tik žuvytes. Turime dar labai daug visokių augalų, mama labai mėgsta orchidėjas, augina daug jų rūšių, negaliu prisiminti visų jų lotyniškų pavadinimų. Įdomu, kad viena orchidėja yra violetinė, bet nuotraukose tampa mėlyna.

Ką gero nuveikėte mokyklos labui?

Na, aš nešoku nei randu laiko lankyti būrelius, nebespėju sportuoti, nors anksčiau du metus lankiau baseiną, žaidžiau šachmatais - neblogai, nes aš logiškas žmogus. Laimėjau prieš tėtį, tai varžausi intelektu su kompiuteriais. Man patinka klasės draugai, kai kada duodu kontrolinį nusirašyti... Tai - rinktinė klasė, turinti motyvaciją mokytis: visi surinkti iš įvairių mokyklų.

Prieš Naujuosius metus ruošiau prezentaciją apie žvaigždynų pavadinimų kilmę, plačiai kalbėjau apie Vėžio ženklą, kuris yra ir mano paties ženklas. Man tai nebuvo sunku, nes sekasi ir informatika.

O savo labui?

Aš labai daug vaikštinėju po mišką su draugais, gyvename netoli vasaros estrados. Sode ir prie jūros taip pat praleidžiu daug laiko, įmerkiu rankas į žemę. Su tėvais važinėjamės dviračiais.

Ar turi mokytojų, su kuriais norisi bendrauti, kalbėtis apie viską?

Taip, būna tokių, su kuriais galima pasišnekėti. Auklėtoja Natalija Ivanovna labai puiki. Aš įstojau į "Aitvaro" gimnaziją, nes ten jau mokėsi keturi vyresni už mane draugai, jie sakydavo, kad ten labai gerai mokoma tiksliųjų mokslų.

Vėl sujudo kalbos apie artėjančią pasaulio pabaigą; ką manote?

Aš manau, kad nebus dar tūkstantį, kelis tūkstančius metų. Manęs jau nebebus, tai nelabai įdomu. Gal naujosios technologijos ir pailgins žmonių gyvenimą, bet tam reikia daugiau laiko. Bus galimybė atgaivinti genetiškai tokius pačius organus, kaip ir mūsų, tik tai nepigiai kainuos. Vizija yra. Yra dvasinis klausimas, ar žmonės nori būti klonuoti, kur yra mūsų siela. O aš manau, kad ji yra.

Valdo PRYŠMANTO nuotr.

PAŠAUKIMAS. "Net per atostogas rūpi ką rimtesnio paskaityti apie chemiją, ir nieko nepadarysi", - sakė "Aitvaro" gimnazijos mokinys Andrejus Bosiakovas