Ar jaunimas žino, kuo tikėti?

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi motinos, besibaiminanti dėl savo sūnų ateities ir likimo.

"Aš nežinau, kas jam darosi, domisi tik savo Krišnos garbintojais, galvoje nieko daugiau nėra, tik jų seminarai, užsiėmimai, kažkokios keistos gyvenimo prasmės ieškojimas. Man tiesiog baisu, kad jis nusižudys", - žurnalistams pasakojo viena iš šių moterų.

Tik nesusikalbėjimas?

"Vakarų ekspresui" pavyko išsiaiškinti, kad minimos atžalos maždaug kartą per savaitę lankosi Klaipėdos Vaišnavų kultūros centro renginiuose.

ĮVAIRŪS. Ketvirtadienį Klaipėdos vaišnavų kultūros centro renginyje buvo tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Šio centro internetiniame puslapyje nurodoma, kad Klaipėdos vaišnavų kultūros centras (KVKC) - jauna, ne pelno siekianti viešoji įstaiga, besivadovaujanti A. Č. Bhaktivedanta Svamio įkurto ISKCON`o (Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijai) leidžiamomis idėjomis, principais, standartais, sprendimais bei reikalavimais. Centro tikslas - "skleisti tikras, laiko patikrintas žinias apie žmogaus kūną, psichiką ir sielą, bei jos amžiną ryšį su Aukščiausiu Dievo Asmeniu, per švietimo, dvasinio ir psichologinio ugdymo, kūno kultūros ir poilsio, sveikatos, kultūros bei meno sritis".

"Rodos, jiems ten kažko prižada, pritraukia gražiomis kalbomis ir idėjomis, visi mąstantys kitaip iš karto tampa jų priešais. Man tiesiog nepatinka ten skiepijamas kategoriškumas", - pastebėjimais dalinosi kita motina.

"Mes esame švietėjiška organizacija, skatiname žmones tobulėti, mokytis, sužinoti naujų dalykų, jokios prievartos ir jokių paslapčių pas mus nėra, veikiau tai - tiesiog tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas, ginčai, kuriuos reikia spręsti", - savo ruožtu tvirtino Klaipėdos Vaišnavų kultūros centro direktorius Mindaugas Šimonis.

Fanatikų yra visur

Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto doktorantui ir buvusiam dėstytojui Aurimui Radkevičiui teko ne mažai domėtis Krišnos sąmonės bendrijos veikla, dvasiniu tobulėjimu ir vedomis.

"Manau, kad fanatizmo turi visi žmonės ir visi tikėjimai. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Vieni besąlygiškai tiki, tuo, kas jiems sakoma, kiti tiki tik tuo, kas jiems naudinga", - dienraščiui teigė jis.

Pokalbininko nuomone, tikrai pasitaiko atvejų, kai tam tikri žmonės susireikšmina ir ima priešiškai žiūrėti į kitaip mąstančius.

"Išklausęs šią jūsų konkrečią istoriją, manau, kad tiesiog patiems tėvams reikėtų išmintingiau bendrauti su vaikais, o kad ten vyksta kažkas blogo labai abejoju", - pasakojo jis.

Žurnalistas, religijos mokslų magistratūros studentas Povilas Sabaliauskas pasakojo, kad ir jam yra tekę lankytis vadinamųjų krišnaistų susirinkimuose.

"Bent jau Vilniuje seminarai tvarkingi, draugiški ir labai tolerantiški. Kas nori ateina, kas nori išeina, jokių agitacijų, kiekvienas laisvai gali pasirinkti, prievartos ir paslaptingų vilionių matyti neteko", - dėstė jis.

Pokalbininkas pasiūlė geriau pasidomėti neva tikrai "nusikaltėliškais" judėjimais - muistais, mormonais.

"Teko girdėti, kad ten tai dedasi visokie keisti dalykėliai", - teigė P. Sabaliauskas.

Lietuvos televizijos laidos "Šventadienio mintys" vedėjas žurnalistas Simonas Bendžius taip pat patvirtino, kad kai kurie žmonių stereotipai apie sektas ir jų blogį nėra visiškai iš piršto laužti.

"Kiek teko bendrauti su įvairių religinių bendruomenių atstovais, scenarijus visada labai panašus. Stengiamasi kuo greičiau pakeisti tavo pasaulėžiūrą, įdiegti automatinius atsakymus, nuteikti prieš artimuosius, kad vienintelė bendruomenė, kur tu jausies gerai, bus būtent ta, kur esi. Jaunimas ieško sau vietos, bendruomenės, kurioje galėtų rasti bendraminčių, būtų suprasti. Gaila, kad kai kurios bendruomenės stengiasi tuo pasinaudoti ir išugdyti neapykantą kitiems. Dar blogiau, kai iš to pradedamas daryti verslas, naudojamasi patikliais ir pasimetusiais", - teigė S. Bendžius.

"Visuomenė šiuo metu išgyvena tikrai didelę emocinę krizę. Įtampa jaučiama ir šeimose ir bendruomenėse, todėl natūralu, kad ieškoma, ieškoma ir randama. Gaila tų, kurie atsiranda ne ten, ir kas blogiausia nustoja ieškoti", - dėstė A. Radkevičius.

Lankytojų - gausu

Ar tikrai minėtame centre veikiančiame Klaipėdoje vyksta kažkas nelabai gero, nusprendėme išsiaiškinti patys. Ketvirtadienį vyko seminaras apie santykius šeimoje, todėl nusprendėme nieko neįspėję užsukti ir įsitikinti savo akimis. Buvome pakviesti užeiti vidun, būti, kiek norim, fotografuoti.

"Kaip jau ir sakiau, mes neturime ko slėpti, organizuojame įvairius renginius, seminarus, skatiname žmones domėtis savimi. Ar geriau, kad jaunimas sėdėtų prie kompiuterių, valgytų nesveiką maistą, vartotų alkoholį?", - stebėjosi centro direktorius M. Šimonis.

Į šio centro organizuojamą renginį susirinkusių žmonių gausa ir įvairumas nustebino. Paskaitos metu vieni užsiiminėjo joga, kiti klausėsi ramiai, buvo tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių.

"Pas žmones anksčiau ar vėliau pabunda vidinis noras sužinoti, surasti save, pagaliau - gyventi sveikai. Žmonėms reikia atsipeikėti nuo to, ką mato per televizorių, nuo viso smurto, atsisakyti žalingų įpročių. Juk dabar žmonės sako, kad bijo į gatvę išeiti", - pasakojo M. Šimonis.

Kas veikia Lietuvoje

Teisingumo ministerijos 2007-2009 m. parengtame Religinių bendruomenių ir dvasinių grupių Lietuvoje žinyne nurodomos šios tradicinėmis nelaikomos religinės bendruomenės ir bendrijos:

• Armėnų apaštališkosiosios bažnyčios bendruomenė.
• Lietuvos bahajų bendruomenė (2006 m. Lietuvoje buvo apie 80 bahajų atstovų).
• "Baltojo lotoso" judėjimas (Lietuvoje judėjimui priklausančių asmenų nėra daug, yra įsteigtos dvi bendruomenės Vilniuje ir Elektrėnuose, taip pat jas vienijanti Lietuvos budistų bendrija).
• Baptistai ir "laisvosios bažnyčios" (2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, baptistų ar "laisvųjų bažnyčių" bendruomenėms save priskyrė 1 249 asmenys).
• Charizminės evangeliškos bažnyčios (XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje išplito "Tikėjimo žodžio", "Meilės žodžio", "Tiesos žodžio" bendruomenės. Vėliau įsteigta Vilniaus krikščionių bažnyčia "Emanuelis", atėjo "Naujosios kartos" judėjimas).
• "Išganymo armija" (2004 m. Klaipėdoje ji turėjo 21 narį).
• Japonijos budizmo bendruomenės (Lietuvos budistų bendruomenės "Reiyukai" centras 2006 m. vienijo apie 100 narių).
• Jehovos liudytojai (2006 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 4 tūkst narių).
• Krišnos sąmonės bendrija.
• Kristaus bažnyčios ir Tarptautinė Kristaus bažnyčia (veikia keletas tarpusavyje nesusijusių judėjimo atšakų. Tarptautinė Kristaus Bažnyčia taip pat turi vieną bendruomenę Lietuvoje, kuri įregistruota 2001 m. Vilniuje. Tada joje buvo 25 nariai).
• Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia (2006 m. Lietuvoje veikė 10 bažnyčių).
• Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m. šalyje buvo 436 bažnyčios nariai).
• Neislamiškojo sufizmo bendruomenės (2002 m. Teisingumo ministerijoje įregistruotas Hazrato Inayato Khano sufizmo studijų ratas, priklausantis Tarptautiniam sufijų Ruhaniat ordinui, vienijantis apie 15 narių).
• Ošo meditacijos grupės.
• Pagonys (Pasak įvairių šaltinių, 2006 m. Lietuvoje pagonių tikėjimus išpažino nuo 1500 iki 20 000 žmonių).
• Pasaulietinis namų misionierinis judėjimas (2006 m. vienijo apie 50 asmenų).
• Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia (mormonai) - 2006 m. Lietuvoje buvo apie 450 narių.
• Rumunijos ortodoksai.
• Sekmininkai (2006 m. Lietuvoje buvo apie 40 bendruomenių, iš kurių 23 priklausė 1991 m. įregistruotai Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai, vienijančiai apie 2 tūkst. narių).
• Septintosios dienos adventistai (2006 m. turėjo apie 1 000 narių).
• Susivienijimo judėjimas (munistai) - susivienijimo judėjimui Lietuvoje priklauso apie 30 žmonių, veikia su judėjimu susijusios asociacijos.
• Tibeto budizmo bendruomenės.
• Zen budizmo bendruomenės, vienijančios apie 50 aktyvių narių.
• Taip pat išskiriamos šios Lietuvoje veikiančios dvasinės grupės:
• Brahma Kumaris (2005 m. įregistruotas centras, kuriam priklauso apie 30 aktyvių narių. Nuo 2006 metų veikia ir antra, rusakalbė, grupė).
• "Gyvenimo meno" fondas (Iki 2006 m. Lietuvoje "jo organizuojamuose kursuose dalyvavo apie 7 000 žmonių).
• Šv. Pijaus X kunigų brolija.
• Raeliečiai - Lietuvoje yra apie 20 raeliečių, reguliariai susitinkančių bendrai meditacijai.
• Sachadža joga (į meditacijos grupes nuolat renkasi apie 150 žmonių).
• Satja Sai Babos judėjimas (2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje yra 107 Satja Sai Babos sekėjai).
• Scientologijos bažnyčia (Dianetikos centrai) - 1995 m. Vilniaus savivaldybėje kaip visuomeninė švietėjiška organizacija įregistruotas Scientologijos bažnyčios padalinys "Vilniaus Dianetikos centras". Tačiau pati Bažnyčia Lietuvoje kaip religinė bendruomenė ar bendrija įsiregistruoti nebandė.
• Susila Budhi Dharma (SUBUD) - grupėms priklauso apie 30 narių.
• Transcendentinė meditacija - yra tik pavienių žmonių.

Informacija

Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija (angl. International Society for Krishna Consciousness (ISKCON) priklauso hinduistinei vaišnavizmo tradicijai, pagal kurią Dievas Višnus yra galutinė tikrovė. ISKCON įkūrėjas - Shrila Bhaktivedanta Swami Prabhupada (1896-1977). Anot judėjimo šaltinių, jis yra inicijuotasis mokytojų eilės atstovas, tęsiantis XVI a. Indijos hinduizmo reformatoriaus Mahaprabhu Caitanyos tradiciją. 1965 m. savo mokytojo paskatintas jis nuvyko į JAV skleisti hinduizmo idėjų ir netrukus rado šalininkų tarp jaunimo kontrkultūros atstovų. 1966 m. liepos 11 d. Niujorke buvo įkurta pirmoji Krišnos sąmonės bendruomenė.

Po įkūrėjo mirties sprendimus priima jo suformuota judėjimo Valdymo taryba, kurią sudaro dvasiniais vadovais tarnaujantys ir iniciacijos ceremonijas atliekantys Shrilo Prabhupado paskirti guru. Judėjimui priklauso įvairios organizacijos (ašramai, mokyklos ir kt.), vykdoma labdaros veikla. Šiuo metu ISKCON yra didžiausia Vakaruose veikianti organizacija, atstovaujanti Indijos vedų filosofijai ir religijai, jos centras - Majapūre (Indija, Vakarų Bengalija). Pastaraisiais metais judėjimo narių skaičius Vakarų Europoje ir JAV mažėja, o Rytų ir Centrinėje Europoje - didėja.

Lietuvoje neviešai Krišnos sąmonės judėjimo atstovai veikia nuo 1979 metų. Pirmoji Krišnos sąmonės religinė bendruomenė įregistruota 1989 m. Judėjimo atstovų duomenimis, 2007 m. šalyje buvo apie 300 narių, nors narių registracija nevykdoma.

Religinių bendruomenių ir dvasinių grupių Lietuvoje žinynas