Universalumas ir nenuspėjamumas - toks turi būti rinktinės žaidimo braižas

Vieša paslaptis, jog stipriausiuose Europos krepšinio bei NBA klubuose dirba daugybė žmonių, kurių darbas plika akimi dažnai nematomas. Vieni tokių – žaidimo skautai. Tai žmonės, kurie savo ir varžovų komandas, jų žaidimo braižą, privalumus ir trūkumus įvertina skaičiais. Tai žmonės, nuo kurių darbo efektyvumo, įvairiais skaičiavimais, priklauso 10 procentų komandos sėkmės.

Statistinės analizės dar tik pamažu braunasi į konservatyviomis pažiūromis gyvenančią Lietuvos profesionalaus krepšinio padangę. Skautais gali pasigirti tik keletas klubų, kurie suvokė tokių inovacijų naudą ir tai mato savo rezultatuose.

Pamėginkime ir mes šiek tiek giliau pažvelgti į tai, kas vyksta krepšinio aikštelėje. Pamėginkime giliau paanalizuoti Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės žaidimą. Išreiškime jį skaičiais.

Krepšinio naujienų portalas „Tritaškis.lt“ tęsia naują rubriką, skirtą Lietuvos krepšinio rinktinės kovoms 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje: „Ką sako skaičiai?“. Statistinę analizę pateikiame po kiekvieno rinktinės susitikimo Europos čempionate.

Analizę sudaro šešios statistinės kategorijos: bendras naudingumas (naudingumo balai; „Index rating“, – ang.), tikrasis taiklumo procentas („True Shooting Percentage“, – ang.), aktyvumo puolime procentas („Usage Rate percentage“, – ang.), žaidėjo atkovotų kamuolių procentas („Total Rebound Percentage“, – ang.), žaidėjo rezultatyvių perdavimų procentas („Assist percentage“ , – ang.) bei žaidėjo klaidų procentas („Turnover percentage“, – ang.).

Lentelėje pateikiame svarbiausius su kiekviena statistine kategorijoja susijusius skaičius, kurie atspindi krepšininko pasirodymą vieneriose rungtynėse (minutės, pelnyti taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, klaidos), toliau – žaidėjo pasirodymas pagal nagrinėjamą statistinę kategoriją (pvz.: TS% - žaidėjo tikrasis pataikymo procentas paskutinėse rungtynėse),  paskutinė išraiška lentelėje – nagrinėjamos statistinės kategorijos krepšininko vidurkis čempionate (pvz.: (N.b.) – žaidėjo naudingumo vidurkis šiame čempionate)

Vakar (09.11) Lietuvos rinktinė paneigė visas lažybininkų, ekspertų bei kritikų prognozes ir tiesiog nepaliko vilčių iki tol geriausiai puolančiai komandai čempionate – Prancūzijos rinktinei. Pademonstravę nuostabią gynybą bei universalų, greitą ir agresyvų puolimą lietuviai iškovojo labai svarbią pirmąją pergalę antrajame Europos vyrų krepšinio čempionato etape.

Renaldas Seibutis ir Mindaugas Kuzminskas vakar sužaidė geriausias rungtynes šiame čempionate. Be klaidų krepšį atakavo, 13 taškų įmetė bei 6 kamuolius po krepšiais sugriebė Jonas Valančiūnas. Tuo tarpu Prancūzijos rinktinės lyderis Tony Parkeris, šiame čempionate iki šiol vidutiniškai pelnydavęs 18,8 taško, į lietuvių krepšį sugebėjo įmesti vos 11 taškų.

Po šios pergalės Lietuvos rinktinė E grupėje pakilo į antrąją vietą. Į ketvirtfinalį patenka 4 geriausios grupės komandos. Lietuviams liko mačai su belgais (09.13) ir su ukrainiečiais (09.15).

Bendras naudingumas (naudingumo balai)

Žaidėjo bendro naudingumo skaičiavimas yra taikomas Eurolygos bei Europos taurės turnyruose. Tačiau jo savo statistinėse grafose neskaičiuoja FIBA vykdomų turnyrų organizatoriai. Tai ganėtinai paprastas statistinis rodiklis, kuris pateikia bendrą žaidėjo naudingumą ir jį atspindi ganėtinai tiksliai. Tiesa, jis neatsižvelgia į žaidėjo praleistą laiką aikštelėje. 

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

Universalumas. Štai, ką šįkart rodo skaičiai. Naudingumo balų lentelėje tarp penkių naudingiausių ir 10 naudingumo balų ribą viršijusių Lietuvos rinktinės žaidėjų – 3 antrosios linijos krepšininkai. O jei tiksliau – visas gražus penketukas: įžaidėjas Mantas Kalnietis (8 tšk., 4/9 met., 6 atk. kam., 7 rez. perd.), atakuojantis gynėjas R.Seibutis (15 tšk., 4/6 met.), lengvasis krašto puolėjas M.Kuzminskas (10 tšk., 3/5 met., 4 atk. kam.), sunkusis krašto puolėjas Linas Kleiza (11 tšk., 2/9 met., 7 atk. kam., 3 rez. perd.) ir vidurio puolėjas J.Valančiūnas (13 tšk., 6/6 met., 6 atk. kam.).

Ką tai sako?

Tai rodo faktą, jog Lietuvos rinktinės žaidimas darosi įvairesnis. Atakuojančių gynėjų užduotys – ne tik gintis ir įmesti kamuolį į baudos aikštelę. Agresyviai puolime leidžiama ir raginama žaisti visiems, ne tik aukštaūgiams. Ir tai yra nuostabu. Tai gali tapti Lietuvos rinktinės raktu į pergales.

Ši rinktinė turi labai daug lygiaverčių ir gana aukštos klasės žaidėjų, todėl išnaudoti tik vieną jų segmentą būtų neteisinga. Komandos trenerių štabas jau antrose rungtynėse iš eilės žaidžia įvairų krepšinį. Jis nebuvo toks kokybiškas mače su bosniais, tačiau su prancūzais pamatėme, ką reiškia rinktinės universalumas.

Tikrasis taiklumo procentas

Tikrasis taiklumo procentas parodo adekvatų krepšininko pataikymo procentą, įtraukiant tiek dvitaškių, tiek tritaškių, tiek baudų pataikymo efektyvumą į vieną skaičių. Šis statistinis rodiklis parodo, jog krepšininkas, pelnęs 30 taškų, gali būti kur kas mažiau efektyvus nei žaidėjas, įmetęs 10 taškų, tačiau tai daręs kur kas taikliau.

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

Neskaitant 9 minutes aikštelėje praleidusio ir abu dvitaškius iš tiek pat mestų įmetusio Roberto Javtoko, rezultatyviausi Lietuvos rinktinės krepšininkai, apart L.Kleizos, mače su prancūzais buvo kartu ir taikliausi. Tai reiškia, jog puolime progas atakuoti krepšį Lietuvos rinktinė išnaudojo sėkmingai – rezultatyviausi žaidėjai buvo kartu ir tie, kurie nepiknaudžiaudavo savanaudiškais veiksmais ir metimus rinkdavosi atsakingai.

Verta paminėti Joną Mačiulį, kuriam jau eilę rungtynių krepšys atsiriša labai sunkiai. Per 6 žaistas Europos čempionato rungtynes Jonas į krepšį nuo tritaškio linijos metė 20 kartų, tačiau pataikė vos 6 metimus. Ne ką geriau atrodo ir bendras metimų taiklumas – 12 iš 36. Tikrasis taiklumo procentas – taip pat nežavintis. J.Mačiulis yra antras prasčiausiai krepšį atakuojantis žaidėjas Lietuvos rinktinėje (44,3 TS%). Jį kol kas dar lenkia tik M.Kuzminskas (40,7 TS%), tačiau jei puolėjas gaus tiek pasitikėjimo iš trenerių, kiek gavo vakar, tikėtina, jog pro šalį dažnai nemes.

Aktyvumo puolime procentas

Aktyvumo puolime procentas rodo komandos atakų skaičiaus procentą, kuriose pasižymėjo žaidėjas per savo žaidimo laiką aikštelėje. Kitaip tariant, šis rodiklis rodo, koks aktyvus krepšininkas puolime buvo jam esant aikštelėje.

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

 Jau antrose rungtynėse iš eilės M.Pocius yra tarp aktyviausių puolime Lietuvos rinktinės žaidėjų. Iki tol čempionate nematomas žmogus, pastarąsias dvi rungtynes krepšį atakavo 4 kartus daugiau (17) nei iki tol žaistose trijose rungtynėse (4). Įdomu, ar tai trenerių sprendimas, ar tiesiog Martynas jaučiasi tvirčiau aikštelėje?

Jei J.Mačiulis būtų įmetęs bent pusę, ką vakar metė, Lietuvos rinktinės pergalė, ko gero, būtų dar solidesnė. Jonas krepšį atakavo dažnai – per 16 aikštelėje praleistų minučių išmetė 6 kartus (22,7 USG%), tačiau realizavo vos vieną metimą. Tiesa, tai buvo svarbus tritaškis.

Pro šalį sau neįprastai vakar šaudė Darjušas Lavrinovičius. Starto penkete rungtynes pradėjęs vidurio puolėjas į krepšį per 15 minučių metė 7 kartus, tačiau pataikė vos 2 metimus.

Tai dalinai kompensavo J.Valančiūnas, kuris per 16 minučių krepšį atakavo 6 kartus ir be klaidų!

Verta pastebėti, jog 25 taškus bendrai surinkę M.Kuzminskas ir R.Seibutis progas metimams rinkosi atsargiai ir jas puikiai išnaudojo. Abu kartu iš 11 metimų realizavo 7. Tai – puikus pasirodymas!

Atkovotų kamuolių procentas

Atkovotų kamuolių procentas rodo procentą atšokusių po netaiklių metimų kamuolių, kuriuos sugriebė žaidėjas per savo žaidimo laiką aikštelėje. Tai skaičius, kuris rodo krepšininko svarbą ir naudą kovojant dėl kamuolių. Aukštaūgis, aikštelėje praleidęs 30 minučių ir sugriebęs 5 kamuolius, yra mažiau naudingas kovojant dėl kamuolių nei krepšininkas, sugriebęs 3 kamuolius per 5 minutes.

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

Geriausiai kamuolius mače su prancūzais kovojo Lietuvos rinktinės aukštaūgiai. Keturi geriausi kovotojai dėl kamuolių – visi priekinės linijos žaidėjai. Šis rodiklis rodo faktą, jog Pracūzijos rinktinės aukštaūgiams nebuvo leidžiama dominuoti po lenta. Daugelį galimų atkovoti kamuolių sugriebdavo lietuvių priekinės linijos žaidėjai, kurie atitverdavo nuo tų kamuolių varžovų aukštaūgius – savo tiesioginius oponentus.

Kovą dėl atšokusių kamuolių Lietuvos rinktinė laimėjo 37:36. Vienas iš prieš rungtynes prancūzų keltų tikslų buvo laimėta kova dėl atšokusių kamuolių, tačiau lietuviai to jiems padaryti neleido.

Rezultatyvių perdavimų procentas

Rezultatyvių perdavimų procentas rodo procentą pataikytų metimų po žaidėjo perdavimo per jo žaidimo laiką aikštelėje. Tai – labai įdomus ir daug ką sakantis statistinis rodiklis. Jei komanda įmetė 30 metimų, o 10 jų buvo pataikyti po vieno krepšininko perdavimų – įspūdinga. Tai reiškia, jog jis puikiai atlieka komandos atakų organizatoriaus funkcijas. Šis rodiklis labai svarbus vertinant įžaidėjų naudą ir svarbą komandoje. Tačiau ne ką mažiau įdomu pasižiūrėti, kaip gerai laisvus komandos draugus pastebi aukštaūgiai.

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

L.Kleiza vakar padarė beveik tiek pat rezultatyvių perdavimų (3), kiek buvo atlikęs per 5 iki tol žaistas rungtynes (4)! Lietuvos rinktinės vienas svarbiausių žaidėjų mače su prancūzais noriai dalinosi kamuoliu ir „iškišo“ keletą puikių perdavimų, kurių vienas atsidūrė antroje vietoje gražiausių dienos epizodų penketuke.

Kadangi L.Kleiza yra vienas dažniausiai kamuolį per savo žaidimo laiką rankose laikančių Lietuvos rinktinės žaidėjų, jo universalumas – ne tik bandymas pelnyti taškus, tačiau ir laisvų komandos draugų paieška, yra labai svarbus Lietuvos rinktinės žaidimo elementas. Jei Linas išlaikys tą patį požiūrį į žaidimą ir nesistengs vienas visko padaryti, rinktinei nuo to bus tik geriau.

M.Kalnietis, kaip jau įprasta, yra Lietuvos rinktinės perdavimų mašina. Vakar jis, kartu su Dairiu Bertaniu iš Latvijos rinktinės, buvo du daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikę žaidėjai – po 7.

Klaidų procentas

Klaidų procentas rodo vidutinį procentą komandos atakų, kurios baigdavosi krepšininko klaida jam būnant aikštelėje.

Ką skaičius rodo apie rungtynes su prancūzais?

Gerai, kai didžiausią komandos klaidų procentą per jų žaidimo laiką sudaro krepšininkai, kurie aikštelėje praleido mažiausiai minučių. Dažniausiai jų klaidos nesikartoja. Jie suklysta po kartą ar du ir sėda ilgam ant atsarginių žaidėjų suolelio. Taip vakar buvo su Tomu Delininkaičiu ir R.Javtoku.

Kaip jau ir įprasta, tačiau ir nekelia nuostabos, M.Kalnietis yra vienas dažniausiai klystančių rinktinės žaidėjų. Tačiau 7 Manto rezultatyvūs perdavimai šias 3 klaideles pateisina.

Rezultatyviausias ir antras pagal naudingumą vakar dienos rinktinės žaidėjas, kuris labiausiai prisidėjo prie puikios gynybos prieš varžovų žvaigždę T.Parkerį, R.Seibutis per 29 minutes suklydo vos kartą, o šiame čempionate daug rungtyniaujantis gynėjas klysta retai. Tokiais mažais, tačiau dažnai reikšmingais dalykais, reikia džiaugtis.