Vokiečių ekspertai siūlo atsisakyti didžiausios kupiūros euro zonoje

Antikorupcinės organizacijos "Transparency International" Vokietijos skyriaus vykdomasis sekretorius Kristianas Humborgas (Christian Humborg) tvirtina, kad "ši kupiūra palengvina pinigų plovimą, korupciją ir mokesčių vengimą. Jam pritaria Raineris Holcnagelis (Reiner Holznagel), Vokietijos mokesčių mokėtojų sąjungos prezidentas. Jo nuomone, atšaukus 500 eurų vertės banknotus "bus sudėtingiau gabenti nelegalius pinigus į užsienį". Šią idėją palaiko ir ekonomikos profesorius Rudolfas Hikelis (Rudolf Hikkel). Jo nuomone, "šis žingsnis taptų efektyvia kovos su mokestiniu nusikalstamumu forma".

Balandžio pradžioje Europos centrinio banko (ECB) atstovai tvirtino, kad "šiuo momentu ši tema apskritai nenagrinėjama", ir priminė apie naująją euro banknotų kartą, kurią šių metų sausį pristatė ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi). Modifikuotas 5 eurų vertės banknotas į apyvartą bus išleistas gegužės 2 dieną; artimiausiais metais planuojama išleisti visų kitų banknotų modifikuotus variantus, tarp jų ir 500 eurų nominalo banknotus.

Ekspertai jau ne pirmą kartą pastebi, kad, daugėjant sąskaitiniams atsiskaitymams, tokio nominalo banknotas verčia būti budrius. Kasdieniuose atsiskaitymuose euro zonoje šis banknotas naudojamas itin retai, daugiausia tad, kai norima saugoti arba pervežti stambią pinigų sumą. Daugelis europiečių tokios kupiūros nėra niekada regėję ir kartais juokauja, kad 500 eurų vertės kupiūra panaši į bin Ladeną (Osama bin Laden) - visi žino, kad ji yra, bet niekas jos niekada nėra matęs.

Kai kurios parduotuvės arba, pavyzdžiui, degalinės, apskritai atsisako priimti tokius banknotus. Todėl 500 eurų vertės kupiūros vaidmuo pinigų apyvartoje minimalus.

Šiuo metu, ECB duomenimis, apyvartoje yra beveik 600 mln. 500 eurų vertės banknotų. Kaip rašoma laikraštyje, euro zonos šalyse ir daugelyje stabilios ekonomikos šalyse nėra didelio nominalo banknotų tradicijos.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose jau seniai nėra didesnių nei 100 dolerių kupiūrų. Ispanijoje, iki euro įvedimo, didžiausios vertės piniginis ženklas buvo 10 tūkst. pesetų vertės (apie 60 eurų) kupiūra, Graikijoje - 10 tūkst. drachmų (mažiau nei 30 eurų).

Tik Vokietijoje apyvartoje cirkuliavo 1000 Vokietijos markių (apie 510 eurų) vertės banknotas, bet dabar 500 eurų vertės kupiūra naudojama daugiausia saugant arba gabenant stambias pinigų sumas ir yra ypač populiari tarp "kriminalinių nusikaltėlių, korumpuotų ir mokesčių vengiančių asmenų".