Ties bankroto riba atsidūrė Detroitas – JAV automobilių pramonės lopšys

Kadaise ketvirtas pagal dydį Jungtinių Valstijų miestas, dabar virstantis vaiduokliu ir ekonominio dekadanso simboliu. Ekonomistai randa ne vieną nuosmukio priežastį, esą gyventojams teko ieškoti darbų kitur kai Detroito gamyklose ėmė veikti tik automatai, o kitų darbo vietų valdžia nesugebėjo sukurti. Bėgti skatino ir rasiniai konfliktai tarp šviesiaodžių ir tamsiaodžių. O kur dar visai šaliai smogusi finansinė krizė, praneša LRT „Panorama“.

Dabar gyvena tik kiek daugiau nei Vilniuje – apie septynis šimtus tūkstančių. Tačiau miesto skola kelias dešimtis kartų didesnė – siekia keturiolika milijardų dolerių. Detroito finansinę padėtį tikrinę analitikai sako, kad miestas nuolat susiduria su pinigų stygiaus problema, todėl nepaprastosios finansų padėties įvedimas – paskutinis šiaudas Detroitui. Taip esą gal dar įmanoma išsigelbėti nuo bankroto, kuris būtų didžiausias Amerikos istorijoje tarp savivaldos institucijų. Nepaprastoji padėtis reiškia, kad Detroito finansų administravimą rengiasi perimti Mičigano valstija, paskirtasis nepaprastasis valdytojas galės parduoti miesto turtą ar naikinti ištisus departamentus be vietos valdžios priežiūros. Tiesa, tai kelia gyventojų pasipiktinimą, juk Detroite daug tamsiaodžių, remiančių demokratus, o miesto finansus užsimojęs perimti Mičigano gubernatorius – respublikonas.

Kad skubių reformų reikia liudija milžiniškas nusikalstamumas, vienas didžiausių šalyje. Valdžia nesugeba net tinkamai apšviesti gatvių ar sutvarkyti viešojo transporto, gal todėl vien per pastarajį dešimtmetį miestą paliko ketvirtis milijono gyventojų.