Technika tiek pažengė, kad gali ir pražudyti

Neseniai pasaulį sukrėtė „Samsung“ pareiškimas dėl ilgai rinkoje laukto „Galaxy Note 7“ išmaniojo telefono. Buvo paprašyta grąžinti visus telefonus, mat jie kraunant gali susprogti. Gamintojas suskaičiavo mažiausiai 35 tokius atvejus visame pasaulyje. Tiesa, naujasis išmanusis Lietuvos vartotojų pasiekti nespėjo.

Užsukę į vieną iš Lietuvos operatorių salonų, „Vakaro žinių“ žurnalistai pamatė jau tik niekam netinkančius „Galaxy Note7“ dėkliukus, vis dar kabančius vitrinoje. Šalia ir išpuoštas stendas ilgai lauktam telefonui. Pardavėjas, paklaustas, ar nors vienas telefonas pasiekė salonus, atviravo, kad Lietuvą pasiekė tik pavyzdiniai modeliai, tačiau jie tuojau pat turėjo būti grąžinti gamintojui.

Iš rinkos atšaukiami gaminiai šiandien ne naujiena. Neseniai Lietuvos gyventojai taip pat gavo žinią dėl BOSCH viryklių, gamintų nuo 2009 iki 2011 metų. Tam tikrus modelius buvo paprašyta grąžinti, esą ten taip pat įsivėlė gamyklinė klaida ir viryklė gali susprogti. O apie švedų baldų koncerną IKEA prekes Vartotojų teisių tarnyba, ko gero, išgirsta vis dar nemažai. Čia ir suskaičiuoti sunku visus jų iš rinkos išimtus baldus ar vaikiškus žaislus, keliančius pavojų sveikatai ar net pirkėjų gyvybei. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kodėl technologijų amžiuje vis dar sunku pasitikėti technologijomis ir kodėl brangiai kainuojantis prietaisas subyra, vos baigiasi jo garantinis laikotarpis.

„Vakaro žinių“ kalbintas mobiliųjų telefonų taisyklos „Telefix“ vadovas Dominykas Šimanskis sako, kad nuolatiniai mobiliųjų telefonų gedimai meistrų nestebina. Kasdien nuo kelių iki keliolikos klientų užsuka į servisą nešini vis naujesniais telefonais. Dažniausias gedimas - dužęs telefono ekranas. Tokia bėda dažniausiai nepatenka į garantinio laikotarpio paslaugų kompensavimo sąrašą.

„Samsung“ atveju greičiausiai kažkas buvo praleista gamyboje. Kiek girdėjau, baterija buvo brokuota, todėl ji ilgainiui išsipučia ir sprogsta. Kitas variantas, kodėl taip galėjo nutikti, tai galbūt kraunamas telefonas neatlaiko per didelės įtampos. Pasitaiko, kad tokiu atveju telefonas sprogsta. Tiksliai pasakyti kol kas sunku, nes pats gamintojas „Samsung“ dar nieko konkrečiai nėra pasakęs. Mūsų praktika rodo, kad šio gamintojo telefonai dažniausiai atnešami dėl krovimo jungties gedimo ir ekrano dužimo“, - pasakoja D.Šimanskis.

Taisyklos vadovas teigia, jog retai pasitaiko, kad klientai atneštų telefonus, turinčius gamyklinį broką. Dažniausiai telefonai atnešami dėl mechaninių pažeidimų ar dėl to, kad gavo drėgmės. Tačiau specialistas tvirtina, kad nereta praktika, kai telefonas laiko būtent tiek, kiek trunka garantinis laikotarpis: „Tokios tendencijos yra ne tik su telefonais, bet ir su automobiliais, kompiuteriais, buitine technika. Visais šiais atvejais dažnai gaminiai veikia garantiniu laikotarpiu ir po to prasideda problemos. Esame turėję ne vieną atvejį, kai suteikiamas metų garantinis laikotarpis, ir vos suėjus šiam laikui įrenginys sulūžta praktiškai nepataisomai. Lygiai tas pats būna ir po dvejų metų. Praėjus šiam laikotarpiui, pamatomi nepastebėti gamykliniai brokai ir garantija nėra taikoma. Žinoma, negalima teigti, kad po dvejų metų telefoną reikia išmesti, daug kas priklauso nuo gamintojo, modelio.“

Ar toks trumpas įrenginių veikimo laikas yra gamintojų užmojis, ar tiesiog pigesnis variantas, specialistas sako negalintis spręsti. Pasak jo, tikėtini abu variantai. „Be abejo, gamintojas nori, kad po dvejų metų klientas pirktų naują gaminį. Tačiau po dvejų trejų metų, keičiantis technologijoms, gaminio spartumui sulėtėjus, klientas yra priverstas pirkti kažką naujo.

Dabartinius telefonus sunku lyginti su senesniais. Populiarusis NOKIA 3310 buvo praktiškai neužmušamas telefonas. Jį galėjai trenkti į sieną, susirinkti, ir telefonas toliau veikdavo. O dabartinį telefoną trenkus į sieną reikia eiti pirkti naujo. Juolab kad dažniausiai tokių gedimų taisyti nenaudinga, nes remontas kainuoja brangiau nei naujas telefonas. Kita vertus, gamintojams neapsimoka sukurti tokio įrenginio, kuris negestų. Daug ką lemia pinigai“, - pasakoja D.Šimanskis.

Atšaukiamos prekės - nuo filtrų iki laikrodžių

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktorė Rasa Pupienienė, 2016 m. apie savanorišką produktų atšaukimą iš rinkos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešė MANN + HUMMEL FILTRATION TECHNOLOGY POLAND, jis atšaukė degalų filtrus PP 841/6, skirtus tam tikrų modelių automobiliams. Galimas pavojus - filtro viršutinis dangtelis gali atsilaisvinti, degalai gali nutekėti iš degalų filtro, blogiausiu atveju, gali kilti gaisras. Bendrovės žiniomis, nė vienu atveju nekilo gaisras, nebuvo sužaloti žmonės. Bendrovė prašo ir kviečia klientus nemokamai pasikeisti brokuotus degalų filtrus į naujo modelio filtrus. Buvo nedelsiant nutraukta brokuotos partijos gamyba, verslo partnerių paprašyta išimti brokuotus filtrus iš prekybos ir grąžinti.

Taip pat „Garmin (Europe) Ltd“ pranešė apie bėgiojimui skirto laikrodžio GPS „Forerunner 15“ atšaukimą. Galimas pavojus - vienos produkto detalės lydmetalio sujungimuose esantis švino kiekis viršija leistiną normą, tačiau šie lydmetaliai niekada tiesiogiai nesiliečia su vartotoju, taip pat neigiamas poveikis aplinkai yra labai mažas. Bendrovė pranešė, kad paskelbė šių produktų karantiną, buvo sustabdytas šio produkto siuntimas ES platintojams ir prekybos agentams. Visi produktai, kurie yra bendrovės žinioje, buvo grąžinti į gamyklą Taivane.

„Samsung Electronics (UK) Ltd“ pateikė informaciją dėl nustatytų mobiliųjų telefonų „Samsung Galaxy Note 7“ izoliuotos baterijos trūkumų. Galimas pavojus - baterijos sprogimas, gaisras. Bendrovė informuoja, kad „Samsung Galaxy Note 7“ pardavimas yra sustabdytas ir prašo šio modelio telefonų savininkų įrenginius nedelsiant išjungti ir grąžinti pakeitimui į pirkimo vietą.

Vykdant ne maisto produktų rinkos priežiūrą, per devynis 2016 m. mėnesius tarnybos specialistai atliko 2239 patikrinimus. „Iš jų - 1523 mažmeninės prekybos patikrinimus, 408 patikrinimus didmeninėje prekyboje ir 308 patikrinimus turgavietėse, paslaugų teikimo įmonėse ir kt. Atrinktos ir išbandytos 233 prekės, iš kurių, laboratorijose atliktų tyrimų duomenimis, 60 neatitiko nustatytų reikalavimų (41 žaislas, 7 tekstilės gaminiai, 3 dviračiai, 2 elektros prietaisai, 3 chemijos produktai, 2 žiebtuvėliai, 1 baldas, 1 kosmetikos gaminys. Tarnyba kartu su muitinės departamentu tikrina įvežamas iš trečiųjų šalių prekes. Nustačius, kad įvežama prekė yra nesaugi arba neatitinka privalomųjų rodiklių, ją draudžiama įvežti į Europos Sąjungą. Per 2016 m. 9 mėn. buvo neleista įvežti į Lietuvos Respubliką 68 įvairių produktų siuntų, dažniausiai chemijos produktų, buitinę technikos, žaislų“, - pasakoja R.Pupienienė.

Robertas Armonaitis, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo klasterio vadovas:

- Neseniai pasaulį sudrebino žinia, kad „Samsung“ atšaukė vartotojų lauktą „Galaxy Note7“ telefoną, nes šis įkraunamas sprogsta. Ar galima sakyti, kad tai išskirtinis atvejis, ar visgi technologijų gamyboje tokie atvejai jau neturėtų stebinti?

- Kuriant technologinius sprendimus ir produktus, nesėkmės tikrai visiškai nestebina. Dažnai galutinis produktas išeina kaip penkta, šešta ar net vėlesnė produkto versija. Kuriant šias versijas atsiranda tikėtinų (darant konkrečius tyrimus) ar visiškai netikėtų (jau eksploatuojant) nesėkmių. Žinoma, „Samsung“ yra didžiulė įmonė, jos rinka yra šimtai milijonų vartotojų, todėl bet kokia įrangos klaida gali kainuoti milijardus eurų. Ir tai tik pamatuojama žala. Ką jau kalbėti apie įmonės įvaizdžio nuosmukį ir kitus netiesioginius nuostolius. Ne be reikalo „Samsung“ yra viena iš daugiausia į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojančių įmonių. Kūrimo ir testavimo procesas privalo būti nepriekaištingas.

- Iš vartotojų jau tenka girdėti pasakymų, kad šie laikai vadinami skaitmeniniu amžiumi, tačiau technika prie ruso buvo geresnė ir ilgiau veikė.

- Manau, taip pasakyti galėtų nebent eilinis vartotojas, kuris nėra įsigilinęs ar bent jau neturi elementaraus suvokimo, kas to įrenginio viduje slypi. Jeigu palygintume tą patį „Galaxy Note 7“ telefoną su tuometiniu technologiniu išsivystymu, reikėtų kelių šimtų kvadratinių metrų patalpų ploto įrangai, norint realizuoti dabartines tokio išmaniojo telefono funkcijas. Ir tai neaišku, ar pavyktų išgauti dabartinį rezultatą. Juk telefonas - tai ir pakankamai aukštos kokybės fotoaparatas, navigacinis prietaisas, viso pasaulio žemėlapis, kompiuteris ir visa kita. Prie ruso ant radijo imtuvo su pasididžiavimu būdavo užrašyta, kad radijo imtuvas turi 5 tranzistorius (vienas iš standartinių elektronikos elementų), tačiau dabartinis išmanusis telefonas turi kelis ar net keliasdešimt milijonų tranzistorių.

- Pastaruoju metu nuolat girdima apie įvairių gaminių atšaukimą iš rinkos. Gal anksčiau tiesiog buvo mažiau rūpinamasi klientais ir išleistų brokų nelabai stebėjo?

- Natūralu, kad, didėjant technologijų galimybėms, informacinei sklaidai, saugumui iškyla vis didesnė grėsmė.

Kiekvienas besinaudojantis internetu vartotojas apie save ir savo veiklą leidžia žinoti tokiems pasauliniams vardams kaip „Google“. Didžioji dalis internetinės reklamos yra paremta vartotojų analize. Puslapiai, kuriuose naršome, geografinės vietos, kuriose esame, žmonės, su kuriais bendraujame, nuotraukos, kurias užfiksuojame savo išmaniaisiais telefonais, ir daugelis kitokių mūsų veiklų yra užfiksuojama, analizuojama ir panaudojama. Būtent todėl kartais nustembame internete pamatę reklamą socialiniame tinkle apie sportinių krepšių išpardavimą, kai visai neseniai naršėme sportinių prekių internetinėse parduotuvėse. Kalbant apie pačių žmonių elgesį ir naudojimąsi technologijomis, kartais tenka pamatyti žmonių, lipniu lapeliu uždengusių savo nešiojamojo kompiuterio kamerą. Esame girdėję ir keletą atvejų žiniasklaidoje, kai žmonės buvo stebimi visiškai to nežinodami. Žmonių nepasitikėjimas ir „išmanieji“ sprendimai bandant nuo to apsisaugoti auga, tačiau išvengti pašalinių įsiterpimo į mūsų asmeninę erdvę darosi vis mažiau įmanoma. Kita vertus, tai suteikia galimybę teisėsaugai lengviau atrasti pamestus ar pavogtus mobiliuosius įrenginius ir pan.

- Akivaizdu, kad ne visos kasdien mūsų naudojamos technologijos yra saugios. Ar žmonės pakankamai atsargiai ir tinkamai jomis naudojasi?

- Žinoma, kad galimybių programiškai padaryti tokią įtaką yra, tačiau ar iš tiesų taip ir daroma, negaliu atsakyti. Reikėtų vertinti ir elementarų veiksnį, kad bet koks naudojamas daiktas turi savo amortizaciją ir nusidėvėjimą. Telefonas yra daugiausia naudojamas mūsų turimas daiktas. Net avalynės tiek nenaudojame kiek mobiliojo telefono. Jis nuolatos mūsų kišenėje, mes naršome internete, skambiname, fotografuojame, klausomės muzikos ir t.t. Net kai mes miegame ir jo nenaudojame, jis vis tiek siunčia ir priima signalus. Dveji metai - pakankamai ilgas garantinis laikotarpis tokias apkrovas turinčiam įrenginiui.

- Šiandien skaičiuojama, kad „Samsung“ gamintojui „Galaxy Note7“ nesėkmė gali kainuoti apie 15,3 milijardo eurų. Tačiau kokią žalą dar patirs gamintojas, praradęs vartotojų pasitikėjimą, įvertinti sunkiau. Ko gero, atsiras žmonių, kurie bijos pirkti bet kokį „Samsung“ gaminį?

- Žmonių nepasitikėjimas tikrai išaugo, o „Samsung“ investuoja didžiulius išteklius į įvaizdžio gerinimą. Pasitikėjimo susigrąžinimas tikrai nelengvas, tačiau vienas garsiausių pasaulio vardų turi resursų ir kompetencijos tai padaryti. Be abejonės, pasitikėjimo sukelia „kaltės pripažinimo“ ir žalos kompensacijos politika. Įmonė atrodo skaidresnė ir geranoriškesnė, tačiau faktas, kad tokios klaidos pasikartoti nebegali, o kitu savo produktu įmonė privalo nustebinti.