Graikijos sprendimas atsisakyti bendros Europos valiutos Prancūzijai kainuotų 50 mlrd. eurų, pareiškė Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruanas (Francois Baroin) radijui "Europe 1".
Anot F. Baruano, būtent tiek prarastų valstybės biudžetas, taip pat Prancūzijos bankai ir draudimo bendrovės, kurios turi aktyvų Graikijoje arba kurios šioje šalyje vykdo operacijas. Kartu ministras pastebėjo, kad Atėnams atsisakius euro finansinės struktūros nesubankrutuos.
F. Baruanas vadovavo Prancūzijos finansų ministerijai Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) vyriausybėje ir šiuo metu palieka šį postą. Vadovaujama N. Sarkozi Prancūzijos vyriausybė kartu su Vokietija atliko svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti Europos finansinį stabilumą. Tarpininkaujant šioms šalims kreditoriai derino su Atėnais Graikijos skolos restruktūrizavimo sąlygas. Be to, Prancūzija ir Vokietija reikalavo, kad Graikijai būtų skiriama finansinė parama.
Gandai dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasklido dar prieš dvejus metus - po to, kai šalis kreipėsi dėl paramos į ES ir Tarptautinį valiutos fondą. Toks scenarijus ypač aktyviai buvo svarstomas 2011 m. vasarą. Tuomet Atėnams iškilo sunkumų dėl valstybės skolos aptarnavimo.
Rašyti komentarą