Graikija nebuvo pasiruošusi prisijungti prie euro zonos

"Galime sakyti, kad Graikija nebuvo pasiruošusi prisijungti prie euro zonos, tačiau dabar tai nepadės. Graikija sudaro tik 3 proc. euro zonos ekonomikos produkto, todėl jai pasitraukus monetarinė sąjunga funkcionuotų", - interviu BBC sakė E. Veltekė, tačiau pridūrė nemanąs, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos išspręstų bloko problemas.

Graikijai pasitraukus iš euro zonos, naujoji šalies valiuta nuvertėtų, jai būtų sunku apmokėti daugiausia euru grįstas skolas. Tai sukeltų dideles problemas Europos bankams, kurie skolino Graikijai.

Banko "Bundesbank" vadovo pareigas E. Veltekė ėjo 1999-2004 m.

"Eurui negresia toks didelis pavojus, kokį dažnai bandoma pavaizduoti. Tiek Europos monetarinėje sąjungoje, tiek už jos ribų euras buvo stabilus dešimt metų", - kalbėjo E. Veltekė.

Anot jo, dabartinės euro zonos problemos kilo dėl skolų krizės Pietų Europoje, kurią sukėlė finansų krizė. Taip pat reikia atkreipti ypatingą dėmesį į gilesnes problemas, tokias kaip prekybos disbalansas, kai dalis bloko valstybių turi einamosios sąskaitos perteklių, o kitos - deficitą.

E. Veltekė mano, kad turėtų būti vykdomas didesnis lėšų perdavimas iš turtingesnių į skurdesnes euro zonos dalis, tačiau priemonės, užtikrinsiančios euro zonos išlikimą, jau įgyvendintos.

"Monetarinė sąjunga yra solidarumo sąjunga, nėra abejonės, kad turėtų būti vykdomas didesnis lėšų perdavimas iš Vokietijos į sunkiai besiverčiančias šalis", - BBC sakė E. Veltekė.

Jis taip pat pridūrė, kad svarbu prisiminti, dėl ko iš pat pradžių kilo krizė. Anot jo, didžiausia kaltė tenka bankininkams.

"Problemos kilo po finansų krizės, o pastaroji nebuvo nedrausmingų politikų elgesio padarinys. Ji buvo žmonių, gyvenančių, dirbančių ir užsidirbančių labai daug pinigų finansiniuose centruose, padarinys. Dešimt metų finansų rinkos vienodomis sąlygomis skolino tiek Vokietijai, tiek Ispanijai, Portugalijai ar Graikijai. Jeigu yra skolintojas ir skolininkas, abu yra atsakingi už skolą", - teigė E. Veltekė.