Europos Sąjunga kovos su mokesčių vengimu

Naujosiose taisyklėse remiamasi principu, kad tarptautinės bendrovės turi mokėti pelno mokestį toje valstybėje, kurioje jos uždirba pelną. Jose aiškiai apibrėžiami tokie svarbūs terminai kaip „nuolatinė buveinė“, „mokesčių rojus“, „mažiausias ekonominis pagrindas“ ar „sandorių kainos“, kuriuos įmonės dažnai interpretuoja taip, kaip joms palankiau.

Naujosios taisyklės į ES teisę perkelia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiksmų planą, skirtą apriboti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą, o taip pat atsižvelgia į 2015 m. pabaigoje priimtas EP rekomendacijas dėl kovos su agresyviu pelno mokesčio planavimu ir slėpimu.

Geriausias pastarojo laiko mokesčių vengimo pavyzdys – Panamos dokumentų skandalas. Kaip antradienį vykusio posėdžio metu teigė europarlamentaras Hugė Bajetas (Hugues Bayet) iš Prancūzijos, valstybių biudžetai labai nukenčia nuo įmonių vengimo mokėti mokesčius bei sukčiavimo atvejų. Vien Prancūzija kasmet praranda per 350 mln. eurų. Tarptautinės įmonės esą turėtų mokėti mokesčius ten, kur gauna pelną, kurį jos dažnai perkelia į vadinamąsias „priebėgas“ nuo mokesčių.

„Dėl teisės aktų sudėtingumo įmonės sugeba taip manipuliuoti teisinėmis nuostatomis, kad praktiškai sugeba visai išvengti mokesčių“, - sakė jis ir pridūrė, jog neteisinga, kad darbininkai, pensininkai ir smulkieji verslininkai moka vis daugiau, o turtingieji ir tarptautinės korporacijos vengia sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį. Šiandien kovoti su mokesčių vengimu esą būtinybė ir prioritetas.

Europarlamentarai pabrėžė, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo ES valstybių biudžetai praranda nuo 4 iki 10 procentų įplaukų (160-190 milijardų eurų per metus).