ES gali būti pradėtas svarstyti „mėsos mokestis“ kovai su klimato kaita

Portalo „Euronews“ duomenimis, Nyderlandų nevyriausybinės organizacijos išleistame tyrime teigiama, kad siekiant sumažinti CO2 emisijos ir mėsos suvartojimo kiekį reikalinga tam tikra rinkliava mėsai visame žemyne.

„True Animal Protein Price Coalition“ (TAPP) organizacija mano, kad jautienos, kiaulienos ir vištienos mokestis gali iki 2030 m. sumažinti mėsos suvartojimą 70 proc.

„Planas yra pakelti mėsos kainas visoje ES, kad jos atspindėtų padaromą žalą aplinkai, tarp jų CO2 emisijas ir nuostolius bioįvairovei“, – teigiama organizacijos tyrime.

Naujas pasiūlymas Nyderlanduose

Pasak TAPP, Nyderlandų vyriausybė ketina artimiausiais mėnesiais parlamentui pristatyti pasiūlymą dėl „teisingesnių mėsos kainų“.

„Šiai priemonei apklausoje pritarė dauguma (63 proc.) olandų vartotojų, – teigia organizacija. – Mes bandome pradėti diskusiją, kaip šį Nyderlandų modelį galiausiai pritaikyti Europai, remiantis aukštesne mėsos kaina, kuri būtų naudinga visoms pusėms – ūkininkams, vartotojams ir aplinkosauginėms NVO.“

„Mėsiški“ maitinimosi įpročiai

Kol ES visuomenė stipriai palaiko kovą su klimato kaita, labai tikėtina, kad mėsos kainos padidinimas sulauks gan stipraus pasipriešinimo iš šalių narių. Europa yra viena daugiausiai mėsos pagaminančių ir suvartojančių žemynų.

Jungtinių Tautų duomenimis, pasauliniu lygmeniu vidutiniškai vienam asmeniui mėsos suvartojimas pakilo apie 20 kg nuo 1961 m., vidutiniškai žmogui suvartojant po 43 kg mėsos 2014 m.

Remiantis prieinamais valstybių duomenimis, Ispanija ir Austrija suvartojo daugiausia mėsos Europos žemyne, abiejų šalių vidurkiams siekiant po 94 kg ir 90 kg vienam asmeniui per metus.

Tačiau vis labiau artėjant ES žaliojo susitarimo pristatymui, TAPP tikisi, kad jiems pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą ir įtikinti įtraukti jų „naująjį kainos modelį“ į minėtąjį susitarimą ir greta rengiamą „nuo ūkio iki šakutės“ strategiją.

Europos mėsos industrija kovoja atgal

Tačiau kol TAPP bando paveikti europarlamentarus, Europos mėsos pramonė kerta atgal, bandydama užginčyti pateikto tyrimo duomenis ir išvadas.

„Tyrimas neatsižvelgia į proteino tankį mėsoje. Jeigu emisija būtų apskaičiuojama pagal reikalingų amino rūgščių kiekį, o ne tik svorį, kai kurių pasėlių auginimas, kurie naudojami kaip „alternatyvus“ proteinų šaltinis, taptų dar daugiau emisijų išleidžiančia veikla nei jautiena, kiauliena ar vištiena“, – teigė Mėsos perdirbimo pramonės ryšių centro ES atstovas.

„Naudingų medžiagų tankumo reikalas patogiai ignoruojamas (šiame tyrime), ir mėsos vaidmuo, kaip naudingomis medžiagomis papildyto maisto, mūsų kasdienėje dietoje yra visiškai praleistas, – teigė mėsininkų atstovas. – Šis raportas taip pat neįtraukia ir ūkininkų bei perdirbėjų įdėtų pastangų pagerinti Europos mėsos tiekimo grandinės tvarumą.“