Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai palaiko siūlymus didinti euro zonos gelbėjimo fondą, tačiau Vokietija ragina neskubėti ir sako, kad konkretus sprendimas gali nebūti priimtas iki pat kovo mėnesio, rašo "telegraph.co.uk".
Šiuo metu Europos finansinio stabilumo mechanizmą sudaro 440 mlrd. eurų garantijos, kurias, prireikus, gali suteikti visos euro zonos šalys.
Fondo pagalba jau pasinaudojo Graikija ir Airija, o daugelis prognozuoja, kad netrukus paprašyti tarptautinės finansinės paramos bus priverstos ir Portugalija bei Ispanija.
Nors esamų fondo lėšų pakaktų išgelbėti Portugaliją, parama Ispanijai visiškai jį išsemtų.
ES ekonomikos komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) ragino imtis veiksmų ir sakė, kad "rinkos negali turėti nė lašelio abejonės dėl mūsų gebėjimo padėti net didžiausių bėdų ištiktai šaliai".
Šį mėnesį vykę sėkmingi Portugalijos ir Ispanijos obligacijų aukcionai šiek tiek numalšino nerimą dėl poreikio gelbėti šias šalis. Nepaisant to, Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Žanas Klodas Trišė (Jean Claude Trichet) ir Belgijos finansų ministras Didjė Reidersas (Didier Reyders) paragino padidinti euro zonos gelbėjimo fondą.
Savo ruožtu Europos Komisija pasiūlė, užuot didinus fondą, išplėsti jo veiklos akiratį, pavyzdžiui, leisti pirkti obligacijos iš finansinių problemų turinčių Europos vyriausybių.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą