Ekonomistai: Rusija už imperinės ambicijas Ukrainoje jau moka ir dar mokės ateityje

Kokią žalą dėl įžūlios agresijos Kryme sau jau padarė pati Rusija, kokias pasekmes Rusijos ekonomikai sukels silpnėjantis rublis, ką reiškia investuotojų atsitraukimas iš Rusijos parduodant šios šalies įmonių vertybinius popierius? Žurnalisto Edmuno Jakilaičio pokalbis su „Nordea“ banko ekonomistu Žygimantu Mauricu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktore Giedre Gečiauskiene.

– Pone Mauricai, kokios yra agresijos pasekmės Rusijos ekonomikai?

– Nukentėjo pasitikėjimas Rusija. Jį galima lengvai sugriauti, tačiau labai sunku atstatyti. Pasekmes  matome jau dabar – iš Rusijos bėga kapitalas, silpsta rublis. Centrinio Rusijos banko veiksmai taip pat turės ilgalaikę įtaką ekonomikai. Pirmadienį, per vieną dieną, bankas panaudojo 11 milijardų JAV dolerių rublio kritimui stabdyti. Jis buvo priverstas pakelti ir bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad skolinimosi kaštai auga, lėtėja ir ekonomika. Tai yra pavojinga. 2012–2013 metais paskolų portfrelis gyventojams augo 30–50 procentų per metus, panašiai kaip Lietuvoje 2006–2007 metais. Dabar kylančios palūkanų normos palūkanų burbulą sustabdys.

– Kokį poveikį Rusijos ekonomikai turės tai, kas dabar vyksta?

Giedrė Gečiauskienė: Preliminariais skaičiavimais, poveikis ekonomikai bus nemenkas, gali 1 procentu sumažėti BVP augimas. Tai yra nemažai, nes bendras Rusijos BVP augimas šiems metams prognozuojamas gana mažas – apie 2–2,5 procento. Žinoma, krizės Ukrainoje įtaka Rusijai gali būti ir didesnė, ir mažesnė. Tai priklausys nuo to, kaip įvykiai klostysis toliau.  

Nerijus Mačiulis: Rusijos ekonomika per pastaruosius dvejus metus augo tik dėl privataus sektoriaus kreditavimo. Kai šio veiksnio nebelieka, eksporto augimui priežasčių taip pat nėra. Rusijos ekonomika yra nekonkurencinga, trys ketvirtadaliai jos eksporto yra tik energetiniai ištekliai, kurie dėl kilusios panikos pastaruoju metu buvo šiek tiek pabrangę.

– Manote, kad naftos kainos kilimas, pastebėtas šią savaitę, nėra Rusiją gelbėjantis veiksnys?

– Negelbėjantis. Buvo padidėjusi rizika, kad prasidės karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, sutriks naftos tiekimas  iš Rusijos į Europos Sąjungą, dėl to naftos kaina pakilo. Tačiau kai tik ta rizika sumažėjo, ėmė kristi ir naftos kaina. Rusija yra labai priklausoma tiek nuo vidaus paklausos, kuri dabar dėl didesnių palūkanų bus prislopinta, tiek nuo energetinių išteklių eksporto. Vadinasi, Rusijai nebelieka didelių išteklių didinti finansavimą socialinėms išmokoms, pensijos, tarnautojų atlyginimams. Be abejo, tai sukels visuomenės nepasitenkinimą.

Žygimantas Mauricas: Kol kas Rusija griauna tik tarptautinį pasitikėjimą. Bet jeigu tai pereis į Muitų sąjungą ir ypač į vidaus rinką, problemos bus daug didesnės. Pavyzdžiui, Kazachstanas jau devalvavo tengę. Kazachai apkaltino Rusijos Centrinį banką, kad šis leidžia rubliui silpnėti ir dėl to jie buvo priversti devalvuoti savo valiutą. Jeigu Muitų sąjungos šalys įsivels į valiutų devalvavimo varžybas, gali būti kvestionuojamas netgi pačios Muitų sąjungos išlikimas. Kol kas dar nėra duomenų, ar Rusijos gyventojai nepuola atsiimti savo rublinių santaupų iš bankų.

– Ką reškia Rusijos ekonomikai silpnėjantis rublis?

Giedrė Gečiauskienė: Tai turės įtakos užsienio prekybai. Silpstant rubliui, mažėja konkurencingumas, o importas brangsta.

– Brangstančios prekės taip pat signalizuoja ne pačias geriausias nuotaikas visuomenėje?

Nerijus Mačiulis. Silpstant rubliui, Rusija gal ir galėtų daugiau eksportuoti konkurencingų prekių užsienio rinkose, tačiau bėda ta, kad Rusija ne daug ką gali pagaminti ir konkuruoti kad ir Vakarų Europos rinkose. Kitas neigiamas šalutinis efektas – didesnė infliacija, nes importuojamos prekės pabrangsta. Tai veiksnys, kuris sukels įtampą, nes valdžia neturi pinigų nuraminti, įtikinti žmones, kad Rusija yra ekonomiškai stipri valstybė. Ekonominė įtampa ir politinis nestabilumas yra du vienas kitą maitinantys neigiami veiksniai.

– Ar galima prognozuoti Rusijos ekonomikos nuosmukį?

Giedrė Gečiauskienė: Tai galima būtų vadinti patogia stagnacija. Ekonomikos augimas bus artimas nuliui, nedarbas pakankamai mažas, o infliacija didelė. Silpstant rubliui, ji dar labiau augs. Situacija šaliai lyg ir patogi, tačiau visi suprantame, kad ekonominis augimas bet kuriai šaliai yra būtinas.

Nerijus Mačiulis: Nemanau, kad Rusijai tai yra patogi situacija. Pavyzdžiui, jei Kinijos ekonomika nustotų augusi,  tai būtų didžiulė katastrofa. Rusijos ekonomika augo per praėjusį dešimtmetį dėl to,  kad brango energetiniai ištekliai, todėl eksportas sugebėjo labai sėkmingai raminti visuomenę ir įtikinti, kad Rusija yra stipri valstybė, buvo drastiškai didinamos išlaidos gynybai, tačiau klestėjo kleptokratija, jokių struktūrinių reformų nebuvo, investicijų į infrastruktūros tobulinimą taip pat. Dabar, kai jau nėra papildomų lėšų stipriai ekonomikai imituoti, lieka labai mažai instrumentų. Vienas jų – galios parodymas kaimyninėse valstybėse.

– Kai kurie Rusijos ekonomistai teigia, kad nepaisant to, jog ekonomikos augimas lėtės, Rusijos stiprioji pusė ta, kad ji labai mažai prasiskolinusi. Ar tai iš tiesų stiprioji pusė, nes ekonomikai lėtėjant ir netgi smunkant tas pats skolinimasis tampa labai brangus?

Giedrė Gečiauskienė: Taip. Reikėtų nepamiršti, kad pastaraisiais metais Rusijos biudžeto deficitas buvo artimas nuliui, taigi poreikio skolintis pinigų biudžeto deficitui mažinti nebuvo. Tai labai svarbu. Galbūt šalis dėl to ir eksploatuoja savo laisvę žaisdama ir su investuotojais. Kai mes dabar kalbame, kad prarandamas investuotojų pasitikėjimas, šaliai, kuri privalo skolintis tarptautinėse rinkose, tai būtų itin svarbu, investuotojų pasitikėjimas būtų labai saugomas.

– Suprantu, kad ne ekonomikos tvarumas, o imperinės ambicijos šiuo metu nulemia veiksmus?

Nerijus Mačiulis: Galima įvairiai interpretuoti. Manau, tai yra viena priemonių demonstruoti valstybės galią šalies piliečiams. Kitoms valstybėms tai nedaro įspūdžio,  bet Rusijos piliečiams galima parodyti, kad štai – Rusija yra galinga, jos nuomonės klausoma. Tačiau jau dabar aišku, kad bent jau kol kas Rusija negali tikėtis augimo, nes užsienio investuotojai nekreips čia kapitalo, taip pat ir vidaus investuotojai susilaikys nuo bet kokios plėtros.

– O Ukrainos ekonomika? Dabar kalbama apie tai, kad Europos Komisija ruošiasi skirti 11 milijardų eurų paskolą mainais į struktūrines reformas, milijardą skirs Jungtinės Valstijos, tikėtina, kad ir Pasaulio bankas suteiks apie 15 milijardų eurų paskolą taip pat mainais už struktūrines reformas. Tai ilgalaikė parama ir ji svarbi tuo, kad Ukraina ne tik gaus pinigų, bet bus priversta iš esmės pakeisti savo ūkį.

Žygimantas Mauricas: Ukraina dabar yra tarsi ligonis, kuriai labai reikia vaistų. Finansinės lašelinės jai reikės dar labai ilgai – ne vienerius ir ne dvejus metus. Taip buvo ir su Baltijos valstybėmis, kada mes labai ilgai turėjome einamosios sąskaitos deficitą ir buvome priklausomi nuo išorės finansavimo. Tai labai svarbu suprasti  ir Vakarams, kurie leidžiasi į šią avantiūrą, nes būtent jie turės išlaikyti Ukrainą artimiausius 5–10 metų ir tikėtis, kad Ukraina taps panaši į Baltijos šalis ar Lenkiją. Kitu atveju Ukraina grims į chaosą, bus spausdinami pinigai, kils infliacija, įsivyraus nestabilumas. Taigi vienintelė išeitis Ukrainai yra išorės pagalba.

Giedrė Gečiauskienė: Tarptautinis valiutos fondas ir kitos institucijos, teikiančios paramą, reikalauja struktūrinių reformų. Tai yra grąža už suteikiamas didžiules lėšas. Rusija, skolindama šaliai turi kitų argumentų ir interesų. Vakarų donorai skatins Ukrainą keistis. Tai neįvyks greitai, nes situacija šiandien anaiptol nestabili.

Nerijus Mačiulis: Dabar Ukraina tokia, kokia buvo ir Lietuva prieš 20 metų. Visos šios šalies  ekonominės transformacijos dar ateityje. Pinigai, pasieksiantys Ukrainą, nėra šiaip sau dovana. Reikės atlikti daugybę darbų – reformuoti teismų sistemą, skaidrinti reguliavimą, keisti mokesčių sistemą. Tai nebus lengva, nes anksčiau ar vėliau ims byrėti nekonkurencinga sovietinė pramonė, kuria Ukraina didžiavosi. Prisiminkime, kas nutiko Lietuvos gamyklomis per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, didžioji jų dalis bankrutavo. Taigi jei karinis konfliktas su Rusija neįsiplieks, nevyks pilietinis karas tarp Rytų ir Vakarų, artimiausias penkmetis netgi su išorine pagalba Ukrainai bus labai sudėtingas.