Europos Komisija ir Europos centrinis bankas kelis mėnesius vertinę, ar Latvija atitinka Mastrichto kriterijus, trečiadienį greičiausiai paskelbs Latvijai palankią išvadą, kad valstybės biudžeto deficito, skolos ir infliacijos rodikliai tenkina stojimo į euro zoną sąlygas.
Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Latvijai pavyko užtikrinti kainų stabilumą, prognozuojama, kad kitąmet infliacija Latvijoje bus 2,1, kai Lietuvoje – 0,6 didesnė. Tačiau EK nerimą kelia Latvijos bankų stabilumo, mat juose pusę visų indėlių sudaro pinigai iš trečiųjų šalių – daugiausia iš Rusijos.
Kai kurie Latvijos bankų sektorių netgi lygina su Kipro, kuriame prieš krizę didžioji dalis indėlininkų buvo Rusijos piliečiai. Tačiau dalis ekonomistų mano, kad paralelės su Kipru neteisingos, nes stipriai skiriasi valstybių bankų sistemos dydis ir poveikis valstybės biudžetui.
EK rekomendaciją liepą svarstys Europos Parlamentas ir 28ių valstybių finansų ministrai ir jei jie pritars sprendimui, Latvija eurą turės jau nuo 2014 metų pradžios. Kai kurie analitikai dėl sustojusio augimo euro zoną dabar lygina su skęstančiu laivu, tačiau EK atstovai teigia, kad naujų narių noras prisijungti teberodo išlikusį pasitikėjimą bendra valiuta.
Rašyti komentarą