ECB vadovas: infliacijos augimas euro zonoje neatrodo stabilus

Infliacijos augimą euro zonoje, visų pirma, sukėlė naftos kainų svyravimas, ir jos stabilumo požymių nepastebima, ketvirtadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi). Tai praneša naujienų agentūra "Reuters".

"Iki šiol nepastebima įtikinamos bazinės infliacijos augimo tendencijos, - pareiškė M. Dragis per spaudos konferenciją. - Vartotojų infliacija greičiausiai toliau augs artimiausioje perspektyvoje, daugiausia atspindėdama energijos išteklių kainų metinės dinamikos pokyčius, tačiau bazinės infliacijos rodikliai, manoma, augs nuosaikiau vidutinėje perspektyvoje".

ECB vadovo komentarai paskatino euro kurso smukimą dolerio atžvilgiu, taip pat svaro sterlingų kritimą iki mažiausio lygio per 10 dienų.

M. Dragis ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad priemonės, kurių bankas ėmėsi gruodį, padėjo pagerinti ekonominę situaciją, bet pažadėjo imtis ryžtingesnių veiksmų, jeigu paaiškės, kad toks pagerėjimas laikinas. Jis pažymėjo, kad ekonominį augimą euro zonoje ribos struktūrinių reformų nepakankamas vykdymas bloko šalyse ir kad šias reformas būtina paspartinti.

"Jeigu prognozės taps mažiau palankios... mes pasirengę didinti aktyvų supirkimo apimtis ir pratęsti programos galiojimą", - sakė jis per spaudos konferenciją.

Ketvirtadienį, kaip ir prognozuota, ECB vėl paliko galioti bazinę palūkanų normą ties rekordiškai žema 0 proc. riba. Palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe ir toliau sudaro minus 0,4 proc., ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius ECB. Taip pat nuspręsta nekeisti ECB obligacijų supirkimo skatinimo schemos, pratęstos pernai gruodį, esant susirūpinimui dėl ekonominio augimo: aktyvų supirkimo programa bus tęsiama bent jau iki 2017 m. gruodžio arba dar ilgesniam laikui, jeigu iškiltų būtinybė. Be to, gruodį ECB netikėtai nusprendė sumažinti aktyvų supirkimo apimtis nuo 80 mlrd. iki 60 mlrd. eurų per mėnesį nuo 2017 m. balandžio.

Vartojimo kainų augimas euro zonoje viršijo 1 proc. pirmą kartą per trejus metus gruodį, tačiau tai daugiausia buvo susiję su stabilesnėmis naftos kainomis.

Vokietijos infliacijos lygis gruodį pasiekė 1,7 proc. ECB kritikai Vokietijoje kaltina reguliuotoją, esą šis finansuoja skolų slegiamas pietinės Europos valstybes, vykdydamas žemų palūkanų normų politiką ir stambaus masto obligacijų supirkimo programą.