Bankininkai: Italijai gali tekti kreiptis į ES, prašant finansinės pagalbos

Ataskaitoje teigiama, kad apie 160 Italijos įmonių turėjo taikyti specialius valdymo planus krizės metu. Atsižvelgiant į tai, 10 metų trukmės Italijos obligacijų palūkanų normos gegužės-birželio mėnesiais pakilo 100 bazinių punktų, t. y. nuo 3,8 iki 4,8 proc. Investuotojai baiminasi, kad JAV centrinio banko ūkio skatinimo programa bus nutraukta, o toks žingsnis gali sukelti akcijų likvidumo trūkumą. Investuotojai bus linkę mažiau rizikuoti, todėl lėšos bus skiriamos tik patikimiems aktyvams.

Be to, "Mediobanca" atkreipė dėmesį į skirtumą tarp ilgalaikės ir trumpalaikės Italijos skolos, nors abi sumokėti teks tuo pačiu metu. Italijos valstybės skola siekia daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) - kiek daugiau nei 2 trln. eurų. Priešingai nei kitos Pietų Europos šalys, Italija nėra prašiusi finansinės pagalbos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Tačiau gandai, kad Italija gali nesusidoroti su užsienio skola savarankiškai, nuolatos sklando rinkose.

Europos Komisija teigia, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2012 m. sumažėjo 2,4 proc., 2013 m. - dar 1,3 proc., o 2014 m. jis kilstelės apie 0,7 proc. Vis dėlto tuo pačiu metu didės šalies nedarbo lygis - iki 2014 m. jis turėtų pasiekti 12,2 proc., t. y. mažiau nei Ispanijoje, Graikijoje ir Kipre, bet daug daugiau nei Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose euro zonos ekonomikose.