Žuvininkystės įstatymo pataisos toliau kiršina žvejus

Pirmadienį Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje vykusiame Klaipėdos regiono žvejų ir medžiotojų forume dalyvavo ne tik žvejyba besimėgaujantys ir iš jos uždirbantys žvejai, bet ir žemės ūkio viceministras Darius Liutikas bei įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Diskusijoje buvo išklausytos visos pozicijos.

Problema - verslininkų tinklai?

Klaipėdos regiono žvejai mėgėjai teigia, kad verslininkai priekrantėse su savo tinklais išgaudo visas žuvis, esą jau dabar pagauti sterkų Kuršių mariose yra neįmanoma.

"Prašėme, kad labiau būtų saugomos vidaus vandenų žuvys. 10 metų verslininkams leidžiama naudoti tam tikrą tinklaitį, ir staiga dingsta sterkai. Prie to prisidėjo ir uosto gilinimas. Priekrantė užstatyta tinklais, nėra atstumo nuo kranto. Prašome atlaisvinti bent 300 metrų žuvims neršti, ir sportininkams leisti sportuoti su jėgos aitvarais, banglentėmis, burlentėmis", - sakė Kęstutis Klimavičius.

Jis nesutiko su verslininkų mestais kaltinimais, kad žvejai mėgėjai pagauna tonas žuvų ir jas nelegaliai pardavinėja prekyvietėse.

"Aš toną kuro išdeginau ir nepagavau nė vieno legalaus sterko - nuo Kiaulės Nugaros iki Nidos. Jeigu galime toliau naudoti verslinę žvejybą, sterkų turi būti pilna. Mėgėjai yra prisidėję prie sterkų išnaikinimo, bet jie ne vieni tokie", - teigė žvejys.

Įstatymo pataisas ir žvejų norus palaiko vandens sportininkai. Jėgos aitvarų atstovas patikino, kad sportininkai neretai pakliūva į priekrantėse verslininkų užmestus tinklus. Jo manymu, atlaisvinti būtų galima net ne 300 metrų pakrantės, o 500 ar net 700.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos teigimu, ištekliai turi būti naudojami saikingai ir protingai, o įstatymo protokole atsispindi ne tik žvejų mėgėjų, bet ir aplinkosaugininkų, ornitologų, vandens sportininkų bei gelbėtojų pozicija.

Reikalauja Vyriausybės išvados

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis prakalbo apie būtinybę pataisų projektui pateikti Vyriausybės išvadą. Jo teigimu, dabar kai kurie mėgėjai pagauna po 15 kg žuvų per dieną.

"Niekas nepateikia žvejų mėgėjų statistikos. Tai jau irgi yra verslas - 100 mėgėjų pagauna 1,5 tonos", - sakė jis.

Žemės ūkio viceministras D. Liutikas patikino, kad dėl aplinkosauginės nuomonės buvo kreiptasi į Gamtos tyrimų centrą ir Klaipėdos universitetą. Visgi jis kol kas nemato rimtų argumentų, kuo įstatymo pataisos galėtų būti naudingos.

"Ekonominiai argumentai tokie, kad būtų didžiulis nuostolis priekrantės žvejams ir visai Lietuvai. Jeigu kalbame apie aplinkosauginius argumentus, jie neįtikina. Esame gavę ir Gamtos tyrimų centro atsakymą. Parodoma, kad taikant tokius įrankius kaip gaudyklės nėra gamtai daroma jokia žala. Pakrantėje nėra sugaunami tokie dideli žuvų kiekiai, kaip teigiama. Žuvų migraciniams takams tai taip pat įtakos neturi. Prašysime ir norime, kad šitam įstatymo pakeitimui būtų pateikta Vyriausybės išvada. Nes dabar viskas palikta tik Seimo kompetencijai", - sakė Žemės ūkio viceministras.

Jis pridėjo, kad toks draudimas verslui būtų itin nuostolingas, mat kai kuriems tektų grąžinti Europos Sąjungos skirtą paramą gaudyklėms įsigyti. Praėjusiais ir šiais metais gaudyklių buvo įsigyta už 217 tūkst. eurų bei priimtas įsipareigojimas jomis žvejoti penkerius metus.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas apskritai mano, kad diskusiją reikėtų pakreipti kita kryptimi - dabar ieškoma kaltininkų tik dėl mažėjančio žuvų kiekio.

"Jeigu žuvų būtų pakankamai, didelių debatų nebūtų. Baltijos jūros pakrantėje žvejojama jau labai seniai. Atsikūrus Lietuvai, atsirado arti 100 įmonių. Nuo 1998 metų suaktyvėjo mėgėjiška žvejyba. Mėgėjai lašišų pagauna turbūt 3-4 daugiau nei verslininkai. Tačiau verslininkai daugiau pagauna šprotų, o meškeriotojams jie visai neįdomūs. Ne visur čia yra konfliktinės zonos. Ji atsirado tik siaurame pakrantės ruože. Nematau reikalo tiek skirti dėmesio šiam reikalui", - teigė A. Kontautas.

Jo manymu, Klaipėdos regione neišvengiamai liks tik tiek žvejojančiųjų, kiek liks žuvų. Yra paskaičiuota, kad geriausiu atveju ateityje išsilaikys 15 įmonių.

"Šitos pataisos yra ganėtinai logiškos. Iš esmės viskas susiję su pakrante. Joks verslininkas žvejys neturi teisės ten būti tik vienas. Pakrantės ruože ir maudomasi, ir "kaituojama", ir meškeriojama. Ten iš tikrųjų plaukia žuvys ir yra mažesniųjų žuvų maitinimosi vieta", - tikino specialistas.

Nors forume aštrių diskusijų netrūko, visos pusės bendro sutarimo nerado. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika patikino, kad į visas pastabas bus atsižvelgta.

Įregistravo įstatymo pakeitimo pataisas

Seimo "valstiečių" frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė ir Aurimas Gaidžiūnas bei konservatorius Mykolas Majauskas dar pernai įregistravo įstatymo pakeitimo pataisas, kuriomis valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose būtų leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba būtų leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

Taip pat siūloma, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos, 3 kilometrų spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų bei 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių būtų draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą.

Iki šiol priekrantės žvejybos tvarką savo įsakymu nustatė žemės ūkio ministras, konsultuodamasis su mokslininkais ir ministerijai pavaldžia Žuvininkystės tarnyba.