Žmonės neturi santaupų išgyventi krizei

Santaupų nėra

Visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ kovo 20-30 d. atliktas tyrimas atskleidė, jog 17 proc. lietuvių neturi jokių santaupų. Tad jei prarastų darbą ir algą, jie patirtų visišką finansinį krachą. Dar 17 proc. respondentų atsakė, jog praradę darbus pragyventų iš savo santaupų apie mėnesį. Tai reiškia, kad 34 proc. šalies gyventojų yra visiškai socialiai neapsaugoti. O kai žmogus nori, kad jis ir jo šeima šį sunkmetį fiziškai išgyventų, toks žmogus, nerasdamas kitos išeities, spjauna į karantino reikalavimus. Rizikuoja. Kirpėjos savo namuose slapčia kerpa, dažo klientėms plaukus. Manikiūrininkės, kosmetologės, siuvėjos irgi išėjusios į pogrindį. Kažkas spekuliuoja medicininėmis kaukėmis. Arba nelegaliai jas siuva. Rizikuodami, kad Darbo inspekcija prigriebs. O ką žmonėms daryti, jei šeimos nori valgyti?

Kaip rodo „Baltijos tyrimai“, žmonės nėra prikaupę sunkmečiui finansinių „lašinių“. Iš savo santaupų ne ilgiau nei tris mėnesius ištvertų 20 proc. piliečių, o ilgiau nei pusmetį - tik 17 proc.

Aišku, Lietuvoje yra laimingųjų, kuriems atleidimas iš darbo negresia ar patys yra susikūrę pandemijoms atsparius verslus. Tačiau statistika rodo, kad bent trečdalis šalies piliečių ilgalaikei krizei bei karantinams nėra finansiškai pasiruošę.

Pinigų trūksta jau šiandien

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė sakė, kad daugiavaikių šeimų situacija yra lygiai tokia pati kaip ir pas visus šalies gyventojus:

„Daugiavaikių šeimų yra visokių. Vienos turi sukaupusios šiokią tokią finansinę „pagalvę“, o kitos neturi. Joms jau dabar trūksta maisto, pinigų, nežino, ką padės ant Velykų stalo. Tiesa, taip yra ne tik mums.

Pandemija sukėlė krizę visame pasaulyje, bet ne paslaptis, kad dauguma daugiavaikių šeimų nėra turtingos, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Socialinės rizikos šeimos ir prieš krizę, ir dabar gyvena vienodai, niekas jiems nepasikeitė. O tvarkingos daugiavaikės šeimos turėjo ir individualių įmonių, pragyveno iš savo smulkių verslų - siuvimo, kirpimo. Dabar dėl karantino viskas sustojo. Sėdime namie ir laukiame.

Kaukių savo šeimai pati pasiuvau, tegul gydytojai nešioja medicinines kaukes, o mums tiks ir paprastesnės. Kaip sakau, visi pertekliniai dalykai, skirti ne išgyvenimui, bet pertekliui, tapo neaktualūs. Nei svarbu būti gražiai, pasipuošusiai, nei pramogauti.

Dar vienas dalykas - yra daugiavaikių šeimų, kurios gyvena butuose. Joms per karantiną labai sunku. Visi turi sėdėti kambaryje. Mūsų šeima gyvena name, yra kiemas, netoli miškas, viskas vietoje, bet ir tai pirmą karantino savaitę buvimas visiems kartu kirto per smegenis. Ir dabar, kai telefonu kalbamės, aš išvežiau du darželinukus vaikus pasiganyti po pievas, kad netrukdytų keturiems vyresniems vaikams nuotoliniu būdu mokytis. Nes mažiai įlenda pas juos į kambarius ir maivosi prieš kompiuterius.

Jaunesnieji vaikai lankė valstybinį darželį, bet nežinau, kiek už jį teks mokėti karantino metu. Sąskaitų dar negavau. Auklėtojos užduotis siunčia, bet vaikus dabar juk prižiūri tėvai. Laukiu, kol baigsis karantinas, nes jam pasibaigus vėl galėsime rūbais dalintis, ir Maisto bankas gal tas šeimas, kurios nepritekliuje, parems. Per karantiną nieko negalime daryti, tik išlaukti. Tikiu, kad viskas bus gerai!“

Nauji žmonės laukia prie durų

Maltos ordino Lietuvoje atstovė Daiva Grikinienė jau pastebėjo, kad Lietuvoje vėl ima daugėti nuskurdusių. Anksčiau maltiečiai turėjo konkretų sąrašą, kam reikia jų pagalbos. Pavyzdžiui, lankė, karštą maistą tiekė ar tik maisto lauknešėlius periodiškai suruošdavo 2600 senukų. Taip pat maitindavo vaikus, lankančius 16 vaikų dienos centrų.

„Per karantiną šiems vaikams ruošiame lauknešėlius, - pasakojo D.Grikinienė. - Labai daug žmonių pas mus pastaruoju metu dėl pagalbos kreipiasi. Daugiausia dėl pagalbos maistu. Ateina nauji, anksčiau nematyti žmonės net į mūsų biuro kiemą, kur daliname paskutinės dienos galiojimo produktus, gaunamus iš prekybos centrų. Matome, kiek papildomų žmonių laukia prie mūsų biuro kieme ir klausia, gal ir jiems atliks kas nors. Kai kurie žmonės gal ir benamiai, gal kai kurie iš asocialių šeimų, bet ir jie valgyti nori. Neišvarome nė vieno.

Tiesa, procentiškai negaliu pasakyti, kiek tokių papildomų prašytojų prisidėjo. Dirbame 40-yje regionų. Anksčiau stipresni senukai dalį maisto gaudavo iš maltiečių, o dalį patys parduotuvėse nusipirkdavo ir išsivirdavo. Per karantiną ir jie sėdi namie, todėl ir jiems reikia tiekti sriubą. Prašome jų niekur neiti, nekišti į lauką nosies. Mums padeda ir savanoriai, išvežiojantys maistą. Dirbame šiomis dienomis išsijuosę. Renkame pagalbą medikams, ieškome pinigų šeimų kompiuteriams. Jei šeimoje 4 vaikai mokosi nuotoliniu būdu, tai ir tvarkingai šeimai įsigyti tiek daug kompiuterių yra didelis iššūkis.“

Karantinas neapsieina ir be juokingų kuriozų. Kaip pasakojo vienas Maltos ordino savanoris, jis Tauragės rajone atvežė karšto maisto vienišam senoliui, gyvenančiam tik su šuniuku miško pakraštyje. Senolis, išvydęs pas jį ateinantį kaukėtą žmogų, griebė pagalį ir pasiruošė gintis. Pamanė, jog ateina plėšikas. Supratęs, kad tai savanoris, labai apsidžiaugė. Apie paskelbtą karantiną sakė nieko negirdėjęs.

Laukia skolos?

Baiminamasi, kad skurdas gali paskatinti piliečius vėl prisiminti greituosius kreditus teikiančias firmas. Lietuvos banko duomenimis, greitųjų paskolų bumas pastaruoju metu buvo kiek atslūgęs. Pernai per metus Lietuvoje 52 kredito įmonės suteikė 225 114 vartojimo kreditų, 2018 metais - 234 658, 2017 m. - 251 058, o 2016 m. - 269 041. Skaičiai rodė, jog vartojimo kreditų populiarumas kasmet mažėjo. Gal darbų netenkantys, santaupų neturintys lietuviai gali vėl susivilioti greitaisiais kreditais.

Komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas LAZUTKA:

Labai sunku prognozuoti, kiek laiko tęsis ekonominė krizė, kada baigsis Lietuvoje karantinas, bet kad daug žmonių dėl pandemijos neteks darbo - ir dabar aišku. Prieš 10 metų per ekonominę krizę Lietuvoje neturėjo darbo 300 tūkst. žmonių. Bet buvo skirtumas - tie žmonės galėjo išvažiuoti dirbti kitur, o dabar negali. Kitos šalys nepriims, labiau ginsis nuo imigrantų. Reikia tikėtis, kad valdžia žmonėms kiek padės, bet, kiek prisimenu, per aną krizę labai kukliai rėmė. Žmonės puls kreiptis į lombardus, kreditų firmeles.

Centrinis bankas greitųjų kreditų teikimą šiek tiek yra sureguliavęs, bet gali būti ir nelegalios skolinimo veiklos. Lietuvos bankas yra nustatęs tam tikrus skolinimo rėmus, bet kai žmonės ims skolintis nelegaliai, iš neaiškių privačių skolintojų, gali vėl padaugėti nusikalstamumo, skolų išmušinėjimo atvejų. Žmonės netgi dabar iš darbo neatleidžiami. Jei įmonėse prastovos, išleidžiami nemokamų atostogų. Tokie žmonės nei bedarbio pašalpą gauna, nei algą.