Vilius Šapoka Seimo nariams: netenkame žmonių, apmokestinimą reikia mažinti

Jeigu norime gyventi kaip Švedijoje, reikia pažiūrėti, kaip švedai ten nuėjo: jie turtingi tapo ne dėl to, kad pas juos dideli mokesčiai, o dėl to, kad jie buvo maži. Tad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka, nors numato darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, bet pajamos per didesnį vartojimą ir kitus efektus grįš į biudžetą, finansų ministras Vilius Šapoka sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto surengtuose klausymuose dėl mokesčių sistemos pertvarkos. 

„Nerasite nė vienos šalies, kuri didinant mokesčius sustabdytų emigraciją. Didžiausia bėda ta, kad pas mus stipriai per didelis su darbo santykiais susijęs apmokestinimas, ir dideliais tempais netenkame žmonių“, - pabrėžė ministras.

Komiteto nariams paklausus apie Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimų galimą poveikį savivaldybėms, V. Šapoka patikino, kad neigiamo poveikio savivaldybių biudžetams tikrai nebus. 

„Savivaldybių pajamos perskirstant GPM muša rekordus, nors mokestinė našta jau buvo mažinama mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams“, - sakė V. Šapoka.

Komiteto narė Rasa Budbergytė domėjosi, ką planuojama daryti su biudžeto pajamomis: „Planuojama, kad ekonomikos augimas lėtės. Mano klausimas, kaip tokie netekimai biudžetui planuojami per mokesčius? Ką planuojate?“ 

„Yra šešių sričių reformų paketas. Jeigu peržiūrėtume sektorius, kaip sveikatos, viešąjį kaip tokį, akivaizdu, kad reformas reikia daryti, jis neefektyvus. Kalbant apie pajamas, nepaisant to, kad su darbo santykiais susijusi našta jau mažinta, sumos skirtos tam buvo panašaus dydžio. Tačiau pajamos nemažėjo, perskirstymo lygis augo sparčiausiai ES“, - sakė finansų ministras.

Komiteto narys Andrius Kubilius V. Šapokai sakė, kad mažinant apmokestinimą, mažėja ir biudžeto perskirstymas.

„Tą sako ir ekspertai, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas“, - tikino A. Kubilius.

V. Šapoka sakė, kad A. Kubilius iš TVF analizės pasirinko ir pacitavo tik vieną iškarpą, o struktūrinės reformos yra sisteminės, susijusios viena su kita.

„Visi ekspertai pasisako, kad reikia mažinti darbo jėgos apmokestinimą, bet siūlo didinti perskirstymą kitais mokesčiais, neturinčiais įtakos ekonomikai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto“, - ministro poziciją palaikė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

ELTA primena, kad antradienio Seimo posėdyje po pateikimo pritarta Vyriausybės parengtų struktūrinių reformų įstatymų projektams, dabar jie svarstomi Seimo komitetuose. Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad reformos gali būti priimtos kartu su kitų metų biudžetu.

Mokesčių srityje, Vyriausybė siūlo nuosekliai didinti ir išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) 2021 m. NPD šiuo metu yra 380 eurų per mėnesį, naujoje sistemoje atitikmuo būtų 280 eurų. NPD dydis 2020 metais bus padidintas iki 370 eurų, 2021 metais - 470 eurų.

Taip pat siūloma 2 proc. punktais visiems gyventojams sumažinti socialinio draudimo mokestį (siejant su pasiūlyta pensijų sistemos reforma).

Planuojama sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos (išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas), bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos tarifo dalį įtraukiant į gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

Nuo kitų metų taip pat siūloma įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, kurių dydis per 3 metus nuosekliai mažės: 2019 m. - 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 m. - 84 VDU per metus, 2021 m. - 60 VDU per metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų „lubos“ prilygs socialinių išmokų „luboms“.

Taip pat bus perskaičiuoti mokesčių ir įmokų nominalūs dydžiai: gyventojų pajamų mokestis sieks - 21 proc., o didžiausias pajamas gaunantiems, siejant jas su „Sodros“ „lubomis“ - 25 proc. Darbdavio socialinio draudimo įmoka siektų 1,24 proc., darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant privalomąjį socialinį draudimą, PSD) įmoka - 18,5 proc. 

Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividendų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeičia, o 21 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iš darbo santykių.

Mokesčių pertvarkos pakete siūloma pakeisti NT mokesčio bazę ją išplečiant: siekiama 0,3 proc. apmokestinti antrąjį ir paskesnį gyvenamą būstą, kurio vertė iki 220 tūkst. eurų; 0,5 proc. - iki 300 tūkst. eurų; 1 proc. - iki 500 tūkst. eurų; 2 proc. - virš 500 tūkst. eurų. Išlaikomas prabangaus būsto apmokestinimas.

Mažinant „šešėlį“, Finansų ministerija žada palengvinti apskaitą verslui. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atsisakyti popierinių žurnalų, išmaniuosiuose telefonuose atsiras virtualūs kasos aparatai bei kitos priemonės. Neskaidriai dirbančios įmonės nebegalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti bankų finansavimą. Iš „šešėlio“ išlįsti bus skatinama suteikiant galimybę sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių - 2019 m. bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius. 

Baudos už mokestinius nusižengimus didinamos apie trečdaliu.

Numatomas ir trejų metų planas didinti įvairių tabako gaminių akcizus.