Verslas po 2020-ųjų - viso gero, meškiukai

"Ūkio ministerija skyrė 20 milijonų, kad verslininkai įsigytų kompiuteriais valdomų staklių. Kas iš jūsų pasinaudojo šia parama? Jeigu nesugebate pasiimti šių pinigų - pirksite už savo pinigus", - savo pranešimą verslininkams pradėjo dr. Artūras Jakubavičius, viešosios įmonės Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Orientacija į inovacijas

"Kas jums sakė, kad pinigų sumažės? Planuojamas bendras ES biudžetas po 2020-ųjų bus didesnis. Struktūriniai fondai, į kuriuos taip žiūri Lietuva, sudaro tik 30 procentų to biudžeto, o Lietuvos dalis yra šiek tiek po kablelio... Bet yra ir kitos programos, kurioms įgyvendinti skiriami milijardai. Ir jose dalyvauti taip pat gali ir Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, programa "Horizontas 2020", kurioje yra 80 milijardų eurų. Lietuvoje parama smulkiam ir vidutiniam verslui - 350 milijonų eurų. Kodėl nepasiimti iš tų 80 milijardų? Ar pasiimsime, ar lauksime, kiek duos?" - klausė dr. Artūras Jakubavičius, viešosios įmonės Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

A. Jakubavičius nubrėžė ir orientacines gaires, į kurias turėtų žvelgti verslininkai: "Ateities ekonomika - žiedinė ekonomika. Ateities investicijos - tai investicijos į technologijas. Europos vėliava išlieka moksliniai tyrimai, segmentinė plėtra ir inovacijos. Tiems, kurie investuos į produktų, paslaugų ir technologijų kūrimą - pinigų bus daugiau nei dabar. Tiems, kurie norės gaminti naudodami pigią darbo jėgą - pinigų nebus. Paramos gali tikėtis ir tie, kurie diegs skaitmenines technologijas, kurioms reikia mažiau darbo jėgos. Taip pat bus finansuojamos "žaliosios technologijos", darbuotojų kompetencijos kėlimas, kad jie gebėtų dirbti ne su plaktuku, o su IT technologijomis, robotais ir t.t. Išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių", - Čarlio Darvino sentencija pasisakymą apibendrino pranešėjas.

Laikas taisyti stogą

Ūkio viceministras Marius Skuodis taip pat entuziastingai kalbėjo apie augančią Lietuvos ekonomiką, tačiau pažymėjo, jog turime ruoštis ir kitam etapui.

"Šiuo metu ekonominė situacija Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse yra gera. Lietuvoje BVP auga dideliais tempais, sykiu auga ir vartojimas, investicijos, eksporto rodikliai praėjusiais metais buvo geriausi per pastaruosius penkerius metus. Prognozės nerodo nieko blogo. Lyginant Lietuvos ekonominę situaciją su ta, kuri buvo 2008-2009-aisiais metais, kai buvo didelis nekilnojamojo turto burbulas, milžiniška infliacija, spaudimas darbo rinkoje, dabar disbalanso nėra. Tad būtent dabar, kai oras yra geras reikia taisyti stogą. Turime įvertinti iššūkius darbo rinkoje ir investuoti į priemones problemoms spręsti, kad būtume pasiruošę kitam, prastesniam, ekonomikos ciklui", - įspėjo viceministras.

MEŠKIUKAI. "Susipažinkite su Meškiuku, kuris dabar lipa žemyn laiptais,- tuk, tuk, tuk - tuksi pakaušiu paskui Jonuką. Kiek Meškiukas pamena, tai vienintelis būdas lipti laiptais, tiesa, kartais jam atrodo, kad galėtų laipioti ir kitaip, jei tik pavyktų nors akimirką liautis tuksėjus ir apie tai pagalvoti. (A. A. Milnas, E. H. Šepardas "Mikė Pūkuotukas"). Nėra mūsų problema - idėjų stygius, mūsų problema yra baimė prarasti tai ką turime. Negalvokite, kad sportuosite nuo Velykų. Imkite ir darykite. Europa ivestuos į inovacijas dabar ir ateityje", - motyvavo Klaipėdos regiono verslininkus dr. Artūras Jakubavičius.

M. Skuodis taip pat optimistiškai vylėsi, jog ES biudžetas po 2020-ųjų tik didės, tačiau nedrįso įvardinti "Brexit" pasekmių. "Natūralu, kad, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, pastarosios bendras biudžetas turėtų mažėti, nes Jungtinė Karalystė įneša labai didelį indėlį, tačiau Europos Komisija nenori tam pasiduoti ir ketina ES biudžetą dar didinti. Tai priklausys nuo ES šalių susitarimo, kuriame dalyvaus ir Lietuva. Dar negalime pasakyti, kad Lietuva taps šalimi donore. Net jeigu ES investicijos bus mažesnės, tai nereiškia, kad bus blogiau. Tikslas, kad lėšos būtų efektyviau investuojamos ir iš investicijų gautume didesnę grąžą bei didesnę pridėtinę vertę", - diplomatiškai svarstė pašnekovas.

Paklaustas apie Klaipėdos regiono aktyvumą, naudojantis ES parama verslui, viceministras neslėpė, jog liūto dalį vis dėlto pasiima Vilnius ir Kaunas. "Klaipėdos regionas Lietuvos kontekste pagal investicijas į inovacijas atrodo geriau nei kiti regionai. Juntame didesnį verslininkų aktyvumą, glaudesnį verslo institucijų ir savivaldos bendradarbiavimą, tačiau norėtųsi didesnio klaipėdiečių aktyvumo", - pažymėjo M. Skuodis.

Priemonės verslininkams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys plačiau pristatė dvi tiesiogines Europos Komisijos programas, iš kurių paramos gali tikėtis ir smulkusis bei vidutinis Lietuvos verslas. Tai programos "Horizontas 2020" ir "Eurostars2", kurio finansiniai ištekliai po 2020 metų bus dar didesni.

"Numatoma, kad programos "Horizontas 2020" resursai 2020-2027 metais didės 22 procentais, t. y. išaugs nuo 80 milijardų eurų iki 97,6 milijardų eurų. "Horizontas 2020" turi tris tematines kryptis: mokslas, duomenys, iššūkiai ir pramonės lyderystė. Būtent pastarasis pramonės lyderystės paketas skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jis patrauklus tuo, jog jo administracinė našta mažesnė. Gavus finansavimą pagal šią priemonę nereikia atsiskaitinėti už kiekvieną išleistą eurą. Yra fiksuotos sumos, skiriamos trimis fazėmis. Pirmoje fazėje - vien inovacijos koncepcija gali būti paremta iki 50 tūkst eurų. Antrojoje fazėje - prototipui arba konkrečiam produktui sukūrti galima gauti iki 2,5 mln. Eur investiciją. Trečioji fazė iki šiol buvo Europos Komisijos skiriamas kokybės ženklas naujam produktui ar inovacijai, po 2020 pati EK investuos į kokybės ženklą turinčio produkto ar paslaugos plėtrą. Į paramą pagal šią priemonę gali pretenduoti visai nedidelės, tačiau turinčios potencialo augti įmonės. Žinoma, jos turi būti kompetentingos ir turėti resursų savo tikslams įgyvendinti. Šiais metais bus dar du kvietimai pirmai ir du kvietimai antrai fazei.

"Eurostars2" programa taip pat skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus ir kuriančioms inovacijas. Ši priemonė taip pat taikoma projektams, kurių metu bus sukurtas prototipas. Inovacijų temos nėra ribojamos. Tinka bet kokia tematika, tačiau yra privalomas tarptautinis bendradarbiavimas. Projekte turi dalyvauti partneriai bent iš dviejų skirtingų šalių, kurie gali būti iš Europos, Kanados, Pietų Afrikos respublikos. Dar vienas svarbus reikalavimas, kad projekto rezultatas per dvejus metus turi patekti į rinką. Kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę bus rugsėjo mėnesį", - anonsavo G. Kimtys.

Norintieji pasinaudoti pristatytomis paramos verslui galimybėmis turėtų užsiregistruoti dalyvių portale. Tai padariusieji sykiu gali pasinaudoti visokeriopa Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pagalba.

STRATEGIJOS. Klaipėdos miesto parengta "Mėlynojo proveržio" strategija palyginta su Tauragės rajono strategija.

PROGNOZĖS. Taip turėtų išaugti ES investicijos į verslą po 2020-ųjų.

"Rizikuojame atsilikti"

Vida KAŽURO, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja
ES parama verslui po 2020 nesibaigs, tačiau konkurencija dėl jos auga. Klaipėdos įmonės, deja, nėra labai inovatyvios ir nesinaudoja ES parama taip aktyviai kaip vilniečiai ir kauniečiai. Kol kas tas, kurios pasinaudojo parama ar diegia inovacijas, galime suskaičiuoti ant rankų pirštų, kojų pirštų nereikia. Net negaliu greitai įvardinti pavyzdžių. Jau kelerius metus matome elektrinio autobuso prototipą, tačiau į serijinės gamybos stadiją jis vis nepatenka. Vienintelis geras pavyzdys, ko gero, yra globalioje rinkoje dirbanti, Kretingos rajone įsikūrusi įmonė "Terekas". Matome pavojų, kad klaipėdiečiai, pasilikę tradicinėse verslo srityse, nebandantys savo veiklos automatizuoti ir robotizuoti, netrukus gali labai atsilikti nuo to, kas vyksta globaliame verslo pasaulyje. Norėtųsi spartesnio vidutinio verslo augimo. Dabar Klaipėdos mieste veikia 9,5 tūkst. įmonių. Tai nėra daug. Skuodo, Šilutės rajonuose gyventojų verslumas siekia vos 2 - 2,3 proc. Tai yra labai mažai. Kalbant apie mokslo potencialo įtraukimą į verslą, galima pasakyti tik tiek, jog Klaipėdos universitetas priėjo liepto galą. Dabar jis arba atsities, arba neliks nieko.

"Turi pasitempti aukštasis mokslas"

Eimantas KIUDULAS, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius

Dauguma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonių susijusios su naujųjų technologijų kūrimu ir naudojimu. Didieji investuotojai investuoja į naujus produktus ir puikiai supranta paprastą dalyką: "jeigu neinovuosi - mirsi". Mūsų tikslas, kad Klaipėdoje veiktų ne tik gamybiniai įmonių centrai, bet įsikurtų ir moksliniai centrai. Kiekvieno pokalbio su investuotojais metu dėl to deramės. Šešios Klaipėdos LEZ įmonės jau turi savo laboratorijas arba nedidelius tyrimų centrus, tačiau juose dirba įmonių darbuotojai, o norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo su mokslo institucijomis. Klaipėdos aukštasis mokslas privalo pasitempti.

"Dar negalime pasakyti, kad Lietuva po 2020-ųjų taps šalimi donore. Net jeigu ES investicijos bus mažesnės - tai nereiškia, kad bus blogiau. Siekiame, kad lėšos būtų efektyviau investuojamos ir iš investicijų gautume didesnę grąžą bei didesnę pridėtinę vertę."

Marius SKUODIS, Ūkio viceministras