Vėl laužomos ietys dėl minimumo

Darbo rinkoje klesti išnaudojimas?

Trišalėje taryboje diskusijos dėl minimalios algos kėlimo prasidėjo jau balandžio mėnesį. Lietuvos banko atstovai informavo, kad pagal 2017 m. Trišalėje taryboje sutartą metodiką 2020 m. minimali mėnesio alga turėtų būti 607,3 euro (dabar - 555 eurai, į rankas - nesiekia 400 eurų).

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, patikslino, kad neturint žinių apie šių metų pirmojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, konfederacija nuomonės šiuo klausimu kol kas nepateikė. Kita vertus, pašnekovės teigimu, darbdaviai kaskart keliant minimalią algą kalba apie pasipilsiančius bankrotus, ypač regionuose: „Jų noras mokėti kuo mažiau už kuo daugiau dirbtų valandų yra suprantamas, tačiau nepateisinamas darbuotojų atžvilgiu. Įsivaizduokite šeimą su mažamečiais vaikais, kurioje abu tėvai dirbdami po 12-14 val. uždirba minimumą ar keliais eurais daugiau. Juk pinigų užtenka tik tiek, kiek reikia gyvybei palaikyti. Jie ne tik nesijaučia visaverčiais visuomenės nariais, bet ir žeminamas jų orumas, krenta jų savivertė.

Vaikai, užaugę ant skurdo ribos, patenka į skurdo spąstus, o juk ir taip Lietuvoje 1 iš 4 vaikų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.“

Lietuvoje 2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų - Oficialiosios statistikos portalo informacija.

Statybų šešėlis

„Verslininkams nereiktų pamiršti ir to, jog darbuotojai, gaudami didesnes algas, daugiau pinigų išleis pirkdami jų prekes ar paslaugas.

Jeigu aš esu kavinės savininkė ir moku darbuotojams minimumą, kodėl mane tuomet stebina faktas, kad pati neturiu klientų? Dėl tos pačios priežasties, - nes kiti darbdaviai taip pat nenori daugiau mokėti“, - teigė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I.Ruginienė.

Pašnekovės teigimu, didžiausias šešėlis vyrauja statybų sektoriuje. Dažniausiai ten darbuotojams mokama minimali alga ir „vokeliai“, todėl oficialus vidutinis darbo užmokestis sektoriuje „numušamas“ iki 700 eurų.

Taip pat daug kas dirba su individualios veiklos pažymėjimais ar verslo liudijimais, todėl statybų sektoriuje apskritai sunku kalbėti apie realius atlyginimų vidurkius.

Apginti žmogų - sunku

„Labiausiai, mūsų požiūriu, išnaudojimas klesti paslaugų sektoriuje: prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, grožio paslaugų srityse. Pastarajame segmente apskritai turbūt nerasime nė vieno, dirbančio pagal darbo sutartis. Vadinasi, šie žmonės ne tik nuskriausti socialinių garantijų, bet ir darbų saugos klausimais, - įsitikinusi I.Ruginienė. - Dabar kaip tik sezoninių darbų metas, o padavėjai oficialiai gauna tik minimalias algas, visa kita - arbatpinigiai.

Laikinai dirbantys moksleiviai ar studentai susitaiko su tuo, tačiau jeigu tai nuolatinis darbas, žmogus vėlgi praranda ilgalaikes garantijas. Aptarnavimo srityje labiausiai, matyt, išnaudojami jauni žmonės, derinantys darbą su mokslais. Nors iki 18 m. darbuotojai turi papildomų garantijų, tarkim, 6 val. darbo dieną, tačiau jie dirba ir po 12 valandų bei daro viską, ką vadovas pasako.

Tačiau čia organizuotai ginti darbuotojus sunkiausia, nes yra didžiulė kaita. Neretai žmonės nežino savo teisių, o darbdaviai stengiasi, kad darbuotojams net minčių nekiltų apie profesinių sąjungų steigimą.“

Ir vėl politikavimas?

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis buvo įsitikinęs, kas visos kalbos apie minimalios algos kėlimą yra eilinis politikavimas: „Profsąjungos negali teigti kitaip, tačiau laikas suvokti, kad visi atlyginimų kėlimai turi būti susiję su ekonominiais rezultatais.

Pagal Statistikos departamento informaciją, atlyginimai šalyje ir taip didėja 8 proc., kai infliacija siekia tik 3 proc. Suprasčiau, jeigu šalies ekonomika augtų, tačiau atlyginimai - ne. Dabar, kai atlyginimai kyla „automatiškai“, kokia prasmė didinti minimumą?

Būtų galima diskutuoti, jeigu didinimas būtų skirtas labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms apsaugoti, tačiau dabar kartu auga ir vidutinis atlyginimas, tačiau ar tikrai būtina jį kelti? Mažai apmokamos profesijos reikalauja menkos kvalifikacijos ir tokių darbuotojų, dažniausiai nereikia visai darbo dienai. Nepaisant to, kadangi mokesčiai bet kokiu atveju turi būti mokami nuo minimalios algos, keliant jį didėja ir mokestiniai įmonių įpareigojimai. Stebint situaciją, galima prognozuoti, kad įmonės, tarkim, arba nustos samdyti sezoninius darbininkus, arba bankrutuos, arba jie visi išeis į „šešėlį“.

Paminėsiu mėgstamą pavyzdį - kavinė rajone vasaros savaitgaliais sulaukia daugiau žmonių. Tuomet jie dviem dienoms per savaitę ar aštuonioms per mėnesį samdo žemos kvalifikacijos žmones. Be darbo sutarčių. Bet šie darbuotojai, tikėtina, vietinių kaimų gyventojai, užsidirba papildomai.

Kita vertus, samdant oficialiai, net už išdirbtas 2-8 dienas darbdaviui mokesčius reikėtų mokėti kaip nuo minimalios algos. Tie darbuotojai, tikėtina, per kelias dienas neuždirba net minimalaus atlyginimo, tačiau viskam augant, indų plovėjo išlaikymas neproporcingai brangsta. Kadangi kitų variantų nebėra, norėdamas išsisukti susidariusioje situacijoje verslas, tikėtina, pasirenka „šešėlį“.

Esame Trišalės tarybos nariai, per diskusijas nuolat primename, kad kėlimai turi būti pasverti ir įvertinti, tačiau valdžia, kaip rodo praktika, mūsų nuomonės nepaiso ir dažnai, panašu, be jokių ekonominių skaičiavimų, vis tiek elgiasi savaip.“

Komentaras

Ekonomisto Rimanto Rudzkio teigimu, reiktų spręsti ne klausimą didinti minimalią mėnesio algą ar ne, o iš esmės susitarti, kokį procentą nuo vidutinio atlyginimo jis turėtų sudaryti.

„Niekas nesiginčija, kad augant ekonomikai turi kilti ir atlyginimai, įskaitant minimalius. Tik kiek dažnai juos reikia kelti? Jeigu vidutinis atlyginimas kyla tik 3 proc., kam papildomai didinti minimalią algą? Ją būtų galima kelti, tarkim, pasiekus tam tikrą ekonomikos lygį. Svarbiausia yra šalims (vyriausybei, verslui, profsąjungai - aut. past.) susitarti dėl proporcijų ir patvirtinti aiškią sistemą, kurios bus taikomos. Jeigu yra proporcijos tarp pensijų ir vidutinio atlyginimo, kodėl jų negalėtų būti čia?

Dar vienas galimas sprendimas - išvis atsisakyti minimalios mėnesio algos. Yra pasaulyje šalių, kur ji tiesiog neegzistuoja. Atlyginimo dydį apsprendžia rinka ir konkurencija. Koks būtų tas oficialiai nenustatomas „minimumas“, už kurį būtų galima samdyti žmones, prognozuoti sunku, tačiau labai abejotina, ar kas, net ir nekvalifikuotą darbą, eitų dirbti už 50 eurų per mėnesį.“

Kausis dėl 27 eurų

Profsąjungos ir darbdaviai trečiadienį pateikė pasiūlymus, kad minimali mėnesio alga turėtų didėti iki 607 eurų (pagal naują mokesčių sistemą), tuo metu darbdaviai pateikė poziciją, jog ji turėtų didėti iki 580 eurų. Jie taip pat suabejojo, ar praėjusiais metais priimta minimalios mėnesio algos skaičiavimo formulė yra teisinga.

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje minimali alga negali būti mažesnė kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnė kaip 50 proc.

„Aš priminsiu, kad Lietuvos bankas yra pristatęs analizę ir pagal formulę, dėl kurios mes 2018 metais sutarėme, dydis yra 607 eurai“, - posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Profesinių sąjungų atstovai šiam siūlymui pritarė.

Darbdaviai posėdyje suabejojo, ar praėjusiais metais Trišalė taryba priėmė teisingą sprendimą dėl formulės.

„Jei įrašėme vidurkį ir įrašėme ribas (nuo 45 iki 50 proc.), turime ribų laikytis ir fiksuotą dydį išimti iš susitarimo. Šiandien mes tai galime padaryti ir tada diskutuoti apie ribas. Aš kviečiu visus dar kartą grįžti prie susitarimo ir, jei padarėme klaidą, turime ištaisyti“, - sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Jo teigimu, skaičiuojant reikėtų imti 45 proc. siekiančias ribas ir pagal jas minimumas siektų 580 eurų.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ - 802 eurai

Vidutinis mėnesio atlyginimas, atskaičius mokesčius, pirmą šių metų ketvirtį sudarė 802 eurus, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Kaip teigiama pranešime, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, vidutinis atlyginimas padidėjo 6,8 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 826 eurus ir buvo 5,1 proc. didesnis, privačiajame - siekė 791 eurą ir buvo 7,7 proc. didesnis.

Pagal Statistikos departamentą, vidutinis darbo užmokestis nekilo meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo srityse - jose atlyginimas sumažėjo nuo 0,9 proc. iki 12,3 proc.

Vidutinio atlyginimo padidėjimas lems pokyčius darbo neturintiems žmonėms. Nuo liepos 1 dienos maksimali nedarbo išmoka sieks 734,64 euro ir bus beveik 7 eurais didesnė nei dabar.