Tyrimas sustiprino viltį turėti išskirtinį sveikatinimo centrą

Klaipėdos universiteto mokslininkai, vadovaujami gydytojos dr. Lolitos Rapolienės, ištyrė, kaip Klaipėdos regione išgautas skirtingos mineralizacijos geoterminis vanduo veikia žmogų - jo emocinę būklę, sveikatą, įvairias organizmo sistemas. Prie tyrimo įgyvendinimo prisidėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir verslo partneris UAB "Kamineros grupė".

[CITATA]

Pasak dr. L. Rapolienės, Klaipėdoje domėjimasis geoterminio vandens poveikiu prasidėjo maždaug prieš šešerius, septynerius metus. Pradėta nuo mažų apimčių, siauresnio spektro tyrimų. Prisidėjus verslui pavyko atlikti pirmus išsamesnius geoterminio vandens poveikio žmogaus organizmui tyrimus.

"Stresas yra nuolatinis modernios civilizacijos palydovas. Jis yra susijęs su šešiomis iš pagrindinių mirties priežasčių: širdies ir kraujagyslių ligomis, nelaimingais atsitikimais, vėžiu, kepenų, plaučių ligomis, savižudybėmis; nedarbingumu ir medicininėmis išlaidomis; nervų, endokrininės, virškinimo, imuninės ir kitų sistemų sutrikimais, priklausomybe, senėjimu. Todėl pirmiausia ir tyrėme geoterminio vandens procedūrų poveikį jam.

Sulaukėme apie 800 įvairių profesijų atstovų anketų ir atrinkome žmones, kurie patiria didesnį stresą, ir jiems taikėme 10 skirtingos mineralizacijos individualių geoterminio vandens vonių po 20 minučių kursą. Tyrime buvo naudojamas iš 1 135 m išgautas 108 g/l geoterminis vanduo iš talpyklos. Šio vandens druskingumas Baltijos jūros vandenį pranoksta keletą kartų. Po to sekėme rezultatus tris mėnesius, lyginome įvairius rodiklius geoterminio, gėlo vandens ir kontrolinėje grupėse", - pasakojo gydytoja dr. L. Rapolienė.

Pasak jos, remiantis tirtais rodikliais, geoterminio vandens procedūros buvo efektyvios iki 3 mėnesių: sumažėjo streso simptomai, jų stiprumas, mažėjo skausmo, nuovargio, depresijos ir nerimo pojūčiai, gerėjo sveikata, kraujo spaudimas, pulsas, širdies aprūpinimas krauju, kvėpavimo funkcija, oda, kūno apimtys.

Taip pat teigiama, kad žmonės dažnai minėjo pagerėjusį miegą, virškinimą, širdies veiklą, odos būklę, žaizdų gijimą, sumažėjusią įtampą, mėšlungį, vaistų nuo skausmo ir kraujo spaudimo vartojimą ir kitus pokyčius. Laboratoriniai tyrimai parodė uždegiminių rodiklių, cholesterolio, šlapimo rūgšties sumažėjimą ir kitus pokyčius.

L. Rapolienė pridėjo, kad šiam tyrimui atlikti naudotas anksčiau išgautas geoterminis vanduo, o procedūroms naudojant vandenį tiesiai iš gręžinio rezultatai turėtų būti dar geresni.

Džiuginantys ir įkvepiantys rezultatai

Laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad tokie tyrimai Klaipėdos universiteto mokslininkams suteikia galimybę pasiekti tarptautinę auditoriją, atsidurti aukštai vertinamų ir skaitomų leidinių puslapiuose ir garsina patį Klaipėdos universitetą. Jam pritarė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

"Svarbiausia - didelė tyrimo apimtis, taikyti patikimi tyrimo metodai. Iki šiol tokio tyrimo Lietuvoje nebuvo atlikta. Greičiausiai ir Europoje bei JAV. Streso mažinimo ir organizmo būklės gerinimo tyrimo rezultatai - investicija į ateitį. Ši medžiaga mokslui labai svarbi. Šią sferą vystėme apie aštuonerius metus, bet ribotais resursais. Verslas mums padėjo. Tyrimas nebuvo komercija. Mokslas ir verslas nusprendė sudėti resursus į bendrą katilą ir padaryti tyrimą, kuris pinigine išraiška pasaulyje būtų labai brangus", - teigė A. Sutnikas.

Tyrimo rezultatai optimizmo pridėjo ir UAB "Kamineros grupė" vadovui Arūnui Tumai.

"Nors analizavome daug mokslinės literatūros apie geoterminį vandenį, jo teigiamą poveikį sveikatai, tačiau norėjosi ištirti mūsų krašto vandenį ir jo naudą pagrįsti rimtais moksliniais tyrimais. Nusprendėme prisidėti ir kartu su universitetu atlikti didelį, svarbų darbą - ištirti būtent mūsų krašto geoterminio vandens duomenis ir gauti įrodymus apie mūsų krašto vandens gydomąsias, sveikatinamąsias savybes.

Atliktas tikrai didžiulis ir mokslui svarbus darbas, rezultatai - įspūdingi, belieka pasidžiaugti ir tikėtis, kad atsiras galimybė Klaipėdai turėti galingą, išskirtinį sveikatingumo centrą Giruliuose ir panaudoti atlikto tyrimo rezultatus. Kai tokie geri rezultatai, žinoma, tikimės palaikymo iš Girulių bendruomenės, miestiečių ir, be abejo, politikų. Tokios krypties sveikatingumo centras atvertų naujų galimybių ne tik verslo turizmui, bet ir mokslui vykdyti tolesnius išsamesnius tyrimus, ruošti specialistus, kas, tikimės, sudomintų Lietuvos ir užsienio studentus rinktis studijas mūsų universitete", - sakė A. Tuma.

Sveikatingumo centras - Giruliuose?

Verslininko A. Tumos teigimu, jį kol kas neramina galimi pokyčiai miesto bendrojo plano koncepcijoje, mat Giruliuose, tarp Šlaito g. 18A ir Pamario g. 4, ketinama keisti teritorijos paskirtį iš rekreacinės į daugiafunkcę, o "tai iš esmės griauna viso projekto koncepciją".

"Toks sveikatingumo centras, mūsų įsitikinimu, turi turėti daug rekreacinės erdvės, kad žmogus čia jaustųsi laisvas, apsuptas gamtos. Manome, kad naujai formuojama šios teritorijos paskirtis suteiks leidimą plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą šalia planuojamo sveikatinimo centro, o tai visiškai nesiderina su projektu ir mažina jo įgyvendinimo galimybę", - teigė A. Tuma.

UAB "Kaminera" direktorė ir projekto koordinatorė Laima Kasmauskaitė pridėjo, kad į Savivaldybę buvo kreiptasi ne kartą, prašant išaiškinti konkrečius žemės panaudojimo būdus ir kokią funkciją atliks nauja teritorijos paskirtis. Tačiau, jos teigimu, miesto valdžia aiškaus atsakymo iki šiol nepateikė.

"Apie galimybę Giruliuose plėtoti sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos sritis kalbama ilgai. Tačiau apie proveržį galvojanti "Kamineros grupė" priversta laukti Klaipėdos savivaldybės verdikto", - sakė L. Kasmauskaitė.

UAB "Kamineros grupė" Giruliuose svarsto galimybę įrengti tokį sveikatingumo kompleksą, kokio nėra 500-600 km spinduliu. Geoterminis vanduo būtų išgaunamas iš 1-1,5 km gylio, panašios į tyrime naudotą mineralizacijos ir 35-38° C temperatūros.

Sveikatingumo kompleksas teiktų apgyvendinimo, maitinimo, konferencinių salių nuomos, uždarų ir atvirų baseinų, skirtingos mineralizacijos geoterminio vandens vonių, pirčių, sporto, sveikatinimo bei medicinines paslaugas, sukurtų apie 200 naujų darbo vietų.

Verslo atstovai neabejoja, kad atsivertų naujos galimybės Vakarų Lietuvoje vystytis sveikatos turizmui, biotechnologijų, medicinos pramonei, kurtis papildomiems verslo projektams.

"Tai būtų tikras proveržis Klaipėdai turizmo srityje. Šis sektorius nepriklausomas nuo sezoniškumo, todėl būtų patrauklus ištisus metus, kas labai aktualu mūsų kraštui dėl klimato. Tokiais projektais pradėjome domėtis prieš trejus metus. Vykome į Islandiją, Austriją. Žiūrėjome, kaip viskas vyksta. Pavyzdžių turime, stebime procesus ir kitose šalyse. Geoterminė balneoterapija ir rekreacija yra viena perspektyviausių sveikatos turizmo sričių. Neabejojame, toks kompleksas atvertų naujas galimybes mūsų miestui ir žmonėms", - sakė L. Kasmauskaitė.

Verslo planus palaiko

Saulius BUDINAS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius

Toje vietoje yra numatyta daugiafunkcė zona. Tokios paskirties vietų mieste esame numatę daug. Darant sprendinius konkretizuosime, kas kurioje vietoje turi būti. Manau, kad verslui nerimauti nereikia. Toje vietoje niekas neplanuoja leisti daugiaaukščių pastatų statybos. Nuogąstavimai yra pernelyg ankstyvi.

Sveikatingumo centras yra mūsų planuose. Apie Girulius kalbame kaip apie rekreacinę ir poilsio zoną. Tai yra labai svarbu, nes, be pramonės vystymo, turėtume turėti ir normalias sąlygas poilsiui - visus metus, ne tik vasaros sezono metu. Miestas tokius verslininkų norus palaiko. Pristatydami bendrojo plano koncepciją pabrėžiame, kad Giruliai turėtų būti išvystyta zona. Nauda būtų tiek miestui, tiek visiems atvažiuojantiems ir patiems klaipėdiečiams.