Tyrimas: maisto produktų kainos stabilizavosi

Tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas, kurį Vyriausybės pasitarime pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo ministras.

Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai daroma interneto svetainėje www.produktukainos.lt.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.

Gruodžio mėnesį, kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES maisto kainoms kylant, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.

Apskritai per tuos keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje 1,4 proc, Estijoje 1,8 proc.).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vertinimu, mažmeninės maisto kainos pokyčiai stipriai koreliuoja su vartotojų pajamų ir gamintojų (tiekėjų) kainų pokyčiais.

Maisto kainų grandinėse mažmeninės prekybos įmonių dalis yra santykinai didelė – kai kurių produktų kainoje ji siekia maždaug 40 proc. Pvz., tamsios duonos siekia maždaug 39 proc., batono – maždaug 35 proc.

Teigiama, kad konkurencijos mažmeninės prekybos srityje stiprinimas, vertės kūrimo grandinių trumpinimas, ūkininkų kooperacija galimai turėtų teigiamos įtakos maisto mažmeninių kainų mažėjimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui.

Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.

Tikėtina, kad, Lietuvos makroekonominiams rodikliams artėjant prie ES vidurkio, tokie veiksniai kaip didėjanti vartotojų perkamoji galia, įmonėms augantys darbo jėgos kaštai turės įtakos maisto kainų lygio artėjimui prie ES vidurkio.

Kita vertus, Lenkijos pavyzdys parodo, kad galimai didelė konkurencija, pigių mažmeninės prekybos tinklų pritraukimas, mokestinės ir kitos priemonės gali sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui.