Rinkoje mažėja nelegalių cigarečių mastas

Naujausiais bendrovės „Nielsen“ „tuščių pakelių“ tyrimo duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima 16,5 proc. tabako rinkos – 3 punktais mažiau nei pernai. Tada jos sudarė 19,6 procento. 

„Sumažėjimas 3 procentiniais punktais yra nemažas, ir tai nurašyti vien statistinei tyrimo paklaidai nesinorėtų. Čia yra ženklas, pakankamai indikuojantis, kad gal čia nėra vienkartinis sumažėjimas, juoba, kad ir ankstesniais metais buvo matyti tokia mažėjimo kryptis“,– BNS komentavo SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, sumažėjimą galėjo lemti didėjanti žmonių perkamoji galia, kylantys atlyginimai. 

„Manau, tos tendencijos paremtos tuo, kad žmonių perkamoji galia yra didėjanti, algos yra didėjimo fazėje, tai turbūt lemia, kad dalis žmonių nebeperka turguose ar ir iš kitų prekeivių tų kontrabandinių cigarečių. Turbūt su tomis šiek tiek didėjančiomis pajamomis ateina ir didesnis sąmoningumas“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, demografinė situacija taip pat prisideda prie kontrabandos mažėjimo – mažėjant gyventojų regionuose, smunka ir nelegalios prekybos apimtys.

Analitikas atsargiai vertino galimybę, kad mažėjanti nelegalių cigarečių prekyba taps tendencija, nes jai įtakos turi ir akcizai, kurie nuolat auga.

„Teoriškai taip turėtų būti (kad mažės nelegalių cigarečių prekyba – BNS), bet kadangi kritimas yra nemažas – 3 procentiniai punktai yra daug,  – ar nebus taip, kad kitais metais turėsime tokį nedidelį pliusą? Nes kad dar būtų minus 3 procentai, aš abejočiau. Taip greitai niekas nesikeičia Lietuvoje. Juolab, kad akcizai tabakui ir toliau stabiliai auga, tad oficialiai parduodamos cigaretės ir toliau brangsta“, – sakė ekonomistas.

„Europos Sąjungos vidurkis (nelegalių cigarečių – BNS) yra mažesnis. Kita vertus, turime šalia Baltarusiją ir Kaliningradą, tad tikėtis, kad mūsų rodiklis būtų mažesnis už ES vidurkį, turbūt sunkiai įmanoma. Bet tikslas yra prie jo artėti, ir džiugu, kad tai vyksta“, – pridūrė jis.

T. Povilausko manymu, stabiliai didėjančių akcizų politika Lietuvoje yra pasiteisinusi, nes šešėlinė rinka mažėja, o tabako akcizų surinkimas per devynis mėnesius buvo mažesnis negu prognozuota.

„Akcizų tarifai tabakui Lietuvoje yra santykinai dideli pagal mūsų algas, bet ta politika, manau, kad pakankamai teisinga. Tabako akcizų didinimas yra stabilus, iš anksto žinoma, kiek didės ir augimas yra po truputi didėjantis. Matant, kad šešėlinė rinka ne auga, o net mažėja, tikėtina, kad tabako suvartojimas šiemet bus mažesnis, manau, kad ta politika, po truputį kelti akcizo tarifus, pasiteisino“, – teigė T. Povilauskas.

JAV tabako gamybos grupės „Philip Morris International“ valdomos bendrovės „Philip Morris Baltic“ korporatyvinių reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis, kaip teigiamą dalyką, taip pat nurodė, jog akcizų didinimo planas – aiškus, žinomas iš anksto.

Tačiau, anot jo, akcizo dydis turi įtakos ir kontrabandinių cigarečių rinkai.

„Rūkantis žmogus, kuris neketina ar negali mesti rūkęs ir kuris gauna nedideles pajamas, net ir būdamas sąmoningas, mokantis mokesčius pilietis, turėdamas pakankamai nesunkią prieigą prie gerokai pigesnių kontrabandinių cigarečių, jas dažniausiai ir pirks. Todėl kartais kyla kausimas, ar suprantama, į kokį pasirinkimą nesubalansuotu akcizo didinimu stumiamas žmogus?“ – BNS atsiųstame komentare teigė K. Straigis.

Anot jo, viena iš cigarečių kontrabandos priežasčių – rūkalų kainų skirtumas kaimyninėse valstybėse.

„Kol jis bus didelis, sunku bus mažinti kontrabandos dydį“, – teigė įmonės atstovas.

Pasak K. Straigio, taip pat reikėtų rūpintis kovojančių su šiuo reiškiniu žmonių – muitininkų, pasieniečių – darbo sąlygomis, jų atlyginimo dydžiu, jis turėtų būti orus.

„Kuo labiau varžoma legali prekyba, tuo daugiau pagundų ir galimybių veikti nelegaliai“, – pridūrė „Philip Morris Baltic“ korporatyvinių reikalų vadovas.

Muitinės kriminalinės tarnybos teigimu, juodosios tabako gaminių rinkos mažėjimo tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse: Lenkijoje nelegalios cigaretės sudaro 12,3 proc. tabako gaminių rinkos, Estijoje – 12,8 proc. rinkos. Tuo metu Latvijoje rinka didėja ir šiuo metu sudaro 22,8 procento.