Renkasi nebe darbdaviai, o darbuotojai

Šiais metais geidžiamiausiu darbdaviu išrinkta lazerius ir jų sistemas gaminanti įmonė „Light Conversion“ savo darbuotojus motyvuoja gana paprastais metodais, pradedant kelis kartus per metus vykstančiais kvalifikacijos tobulinimo renginiais, premijomis, baigiant sveikatos draudimu. Jos vadovo Martyno Barkausko aiškinimu, motyvaciją turi kurti ne verslas, o darbuotojas.

„Teorija teigia, kad tai yra įmonės atsakomybė, tačiau, mano manymu, vidinė darbuotojų motyvacija taip pat gana svarbi. Net ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms, tokie žmonės vis tiek išlaiko vidinį variklį.

Žinoma, yra žmonių, kurie mėgsta būti paniurę net ir esant labai geroms darbo sąlygoms. Darbdaviai stengiasi ir daro viską, kad tos sąlygos būtų kuo geresnės, bet ne visada reikėtų tikėtis pačių geriausių rezultatų. Mano manymu, kiek tas darbas atrodo prasmingas, tiek jis yra įdomus“, – LRT RADIJUI sako M. Barkauskas.

Nori grįžtamojo ryšio

Pastebima, jog labiausiai jaunąją kartą motyvuoja lankstus darbdavio požiūris, pavyzdžiui, individualus darbo grafikas, kai įvairias užduotis darbuotojas gali atlikti tiesiai iš namų.

„Visų pirma, tai yra karjeros galimybės, proga atskleisti save ir išmokti daugiau dalykų. Egzistuoja tiek piniginis, tiek nepiniginis atlygis, pavyzdžiui, pripažinimas, kuris yra ypač reikalingas jauniems darbuotojams.

Palyginus su vyresnio amžiaus darbuotojais, kurie grįžtamojo ryšio iš vadovo tikisi maždaug kartą per vieną ar kelis mėnesius, jaunoji karta dėmesio nori čia ir dabar ir tikrai dažnai“, – teigia verslo psichologė Natalija Norvilė.

Psichologų teigimu, šiandien darbuotojui svarbus ir atgalinis ryšys, ir tai, kad darbas teiktų prasmę. Kitu atveju išsaugoti gerai dirbantį darbuotoją gali būti labai sunku. Tokie darbuotojai puikiai suvokia rinką ir lengviau renkasi darbo vietą. Šiuo atveju su didesniais iššūkiais susiduria patys darbdaviai.

„Jauniems žmonėms darbas pabosta, nes nėra iššūkių ir grįžtamojo ryšio iš vadovo. Anksčiau buvo manoma, kad jei žmogus yra vadovas, jį automatiškai reikia gerbti. Dabartinė jaunoji karta tokios aklos pagarbos vadovams nejaučia – šie turi ją užsitarnauti. Darbdavys turi būti ne tik savo srities ekspertas, bet ir darbuotojų draugas. Kartais vyresnio amžiaus vadovams sunku persiorientuoti į kitokį santykį su savo jaunaisiais kolegomis“, – sako N. Norvilė.

Vengia pastovumo

Jaunosios kartos atstovai, gimę jau nepriklausomoje Lietuvoje, daug dažniau vengia pastovumo nei jų tėvai. Gerą išsilavinimą turintys jauni žmonės dažniausiai gali rinktis tiek įmonę, kurioje nori dirbti, tiek ir projektus, kurių nori imtis.

Tiesa, personalo valdymo ekspertė Aušra Bytautienė į staigius jaunosios kartos sprendimus, tarkime, keičiamą darbą, siūlo žiūrėti kitomis akimis.

„Jeigu darbuotojui kas nors nepatinka ir jis, trenkdamas durimis, išeina iš darbo, įsivaizduokime, kaip šeimoje elgiasi paauglys, ir suprasime, kodėl mes matome tokį elgesį organizacijoje. Reikia galvoti, kaip į tai reaguoti ir priimti. Nereikėtų manyti, jog tas žmogus yra išrankus ar užgaidus – tai tėra normali paauglystė, todėl su darbuotoju reikia atitinkamai elgtis, skirti dėmesio, ugdyti ir kalbėtis“, – aiškina A. Bytautienė.

Siūlo daugiau dėmesio skirti motyvacijai

Anot personalo ekspertės, verslo atstovai vis dar įsitikinę, jog motyvuoti darbuotojus galima ir neskiriant tam per daug dėmesio, tačiau, kaip rodo praktika, toks požiūris nepasiteisina.

Dar prieš pradedant kurti motyvacinę sistemą, svarbu pasikalbėti su darbuotojais. Tarkime, ne visiems gali patikti sveikatingumo paslaugos ar laisva diena už gerus darbo rezultatus – galbūt darbuotojus reikėtų motyvuoti tik premijomis.

„Yra įmonių, jau bandančių siūlyti ar tiesiog turėti tam tikrą priemonių krepšelį tam, kad žmogus galėtų pats rinktis, kas jam yra aktualu. Iš kitos pusės, organizacijos turėtų į diskusiją įtraukti esamus darbuotojus ir kartu su jais aptarti galimas priemones. Jeigu tam tikras biudžetas yra skiriamas motyvacinėms priemonėms, reikėtų jas rinktis kartu“, – komentuoja A. Bytautienė.

Specialistai sutinka, jog galutinis rezultatas vis dėlto priklauso nuo pačio darbuotojo. Jei kas rytą į darbą keliamasi su mintimi apie tai, kaip ištempti dieną, deja, vadovo diegiama motyvacija nepadės.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.