Prognozės: darbo imigracija augs ir toliau

2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos. 

Tarnybos teigimu, tam įtakos turėjo supaprastintos leidimo dirbti ir vizų išdavimo procedūros ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose.

„Stebint šių metų ir praėjusių metų tendencijas tikėtina, kad kitais metais šalyje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, skaičius didės. Jie užpildo laisvas darbo vietas, kai į jas neatsiranda Lietuvos arba Europos Sąjungos piliečių“, – BNS nurodė tarnyba.   

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Linas Čekanavičius sako, kad didžioji dalis užsieniečių, ypač mažiau kvalifikuotų, atvyksta dėl didesnių atlyginimų, tačiau šalis sugeba pritraukti ir vakariečių verslininkų. 

„Dauguma važiuoja todėl, kad uždarbiai Lietuvoje geresni negu jų krašte. Tačiau yra ir tų, kurie atvažiuoja, nes verslo galimybės geresnės, tokių atvyksta ir iš vakarų šalių. Jiems atsiranda niša čia, jie rado, ko dar pas mus nebuvo, jie pasiūlo kažką įdomesnio, kitoniško,  tai, kas jų šalyje yra, o pas mus nėra“, – BNS teigė L. Čekanavičius. 

Užsieniečiai su tarnybos išduotais dokumentais šiemet atvyko iš 58 šalių, 60 proc. jų – iš Ukrainos, 21 proc. – iš Baltarusijos, po 3 proc. – iš Rusijos ir Uzbekistano, po 2 proc. – iš Kinijos ir Sakarvelo.

Dažniausiai į Lietuvą atvyksta virėjai, statybininkai, staliai, tarptautinio keleivių vežimo vairuotojai, maisto ruošėjai, automobilių šaltkalviai, elektrokrautuvų vairuotojai ir paslaugų vadybininkai.

Nuo 2017 metų užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, todėl neaišku, kiek užsieniečių atvyko pagal trūkstamas profesijas be išduotų dokumentų.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad per 11 šių metų mėnesių išdavė 46,1 tūkst. nacionalinių vizų (darbo pagrindu – 34,55 tūkst.). 2018 metais išduota 46,13 tūkst. vizų (36,04 tūkst.).

Šiemet sausį-lapkritį užsieniečiams išduota 38,56 tūkst. leidimų laikinai gyventi, tuo metu per visus 2018 metus – 23,85 tūkst. 

Užpildo laisvas darbo vietas, bet dempinguoja algas

Ekspertų vertinimu, užsieniečių srautų didėjimas naudingas verslui, tačiau esama rizikų, kad ilgainiui jie sumažins algas.

„Tai galbūt leidžia atpiginti ir mūsų pačių vidaus rinką arba eksportui gaminamas prekes, nes mažesnės sąnaudos, arba padidinti pelnus tų gamintojų, kurie samdo atsivežamus darbuotojus. Ilgalaikiu periodu nemanau, kad tai geras daiktas, nes tie atvežami numuša darbo kainą. O kuo mažesnė darbo kaina, tuo mažesnės ir paskatos ją pakeisti technologijomis“, – L. Čekanavičius.

„Jeigu tie darbuotojai atvyksta čia ir neketina ilgai užsibūti, reiškia, jie pasenę nesinaudos mūsų socialinės apsaugos paslaugomis, išvyks, nesinaudos medicinos paslaugom, tai ir gerai, čia yra geriausia“, – pridūrė jis. 

Vilniaus universiteto mokslininkė Agnė Laužadytė-Tutlienė sako, kad trūkstamos darbo jėgos importas iš trečiųjų šalių sudarytų galimybes šalyje plėtoti verslą bei didinti gamybos apimtis.

„Kadangi didžioji dauguma darbo imigrantų į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos ir Baltarusijos bei kitų santykinai žemu darbo užmokesčiu pasižyminčių šalių – kaip pagrindinį iššūkį Lietuvos darbo rinkai įvardinčiau šalies piliečių darbo užmokesčio dydžio dempingavimo riziką“, – BNS teigė A. Laužadytė-Tutlienė.

Pasak jos, 2020-2030 metais prognozuojamas ryškus užimtųjų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas, tad siekiant stabilizuoti padėtį, šalies darbo rinką turėtų papildyti daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų.

Padidėjo dirbančių nelegaliai

Valstybinė darbo inspekcija per devynis šių metų mėnesius nustatė 169 nelegaliai dirbusius trečiųjų šalių piliečius – pernai tuo pačiu metu skaičius siekė 118. Dauguma jų nelegaliai dirbo statybų, gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse. 

Inspekcijos teigimu, tam įtakos turėjo geopolitinė situacija Ukrainoje (apie 69 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių – ukrainiečiai), auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose.

„Pastebima tendencija, jog statybų sektoriuje Lenkijos įmonės komandiruoja darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra buvę Lenkijoje, ir nėra sudarę darbo sutarčių su Lenkijos įmone. Ukrainos darbuotojai, padedami tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą“, – BNS teigė inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. 

Iš nelegaliai dirbusių užsieniečių 111 dirbo įmonėse be darbo sutarčių, 52 vykdė neregistruotą individualią veiklą, dažniausiai individualių namų statybose. Taip pat šeši užsieniečiai nelegaliai dirbo pas ūkininkus.