Nuomonę galima ir sukurti, ir nupirkti

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys teigia, kad visuomenės nuomonės tyrimas - labai sudėtingas mokslas.

Nuomonės rodikliai smarkiai skiriasi

Visuomenės nuomonės tyrimai - slidus dalykas. Geriausias to įrodymas - šių metų liepos mėnesio atlikti gyventojų pasitikėjimo šalies institucijomis tyrimai.

Antai pagal "Baltijos tyrimų" duomenis Konstituciniu Teismu pasitiki 65 proc. šalies gyventojų, bendrai teismais - 49 proc. O remiantis "Vilmorus" centro duomenimis, pasitikėjimo rodiklis atitinkamai yra 43 proc. ir 25,8 proc.

Prokuratūra pagal "Baltijos tyrimus" pasitiki 49 proc., o pagal "Vilmorus" - viso labo 27,4 proc. šalies gyventojų.

Vieningai abi bendrovės sutaria dėl keturių institucijų, kurios beveik visuomet atsiduria lentelės viršuje.

Nenugalimai pirmauja ugniagesiai, kitas tris vietas dalijasi policija, kariuomenė ir bažnyčia. Čia irgi skaičiai šiek tiek skiriasi, labai nedaug, tad tai galima vadinti natūralia paklaida.

Paaiškėjo, kad kiekvieno tyrimo metu apklausiama 1000 žmonių. Respondentai renkami pagal bendrą schemą - pirmiausia iš didžiųjų miestų, tuomet iš kiekvienos apskrities.

Pagal Statistikos departamento duomenis, atsižvelgiant į žmonių skaičių surandami atsitiktiniai žmonės.

Kaip sakė "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys, Vilniuje kvota - 165 respondentai. Kituose miestuose atitinkamai mažiau. O kaimo vietovėse respondentų skaičius turi būti 30 proc. gyventojų.

Kitas žingsnis - vyrai ir moterys, vėliau vertinami kiti rodikliai - amžius, išsimokslinimas. Šita schema taikoma bene visose visuomenės nuomonės tyrimo bendrovėse.

Klausimo formulavimas - itin svarbus

Atrodytų, rezultatai, vadovaujantis vienoda metodika, turėtų būti daugiau ar mažiau panašūs. Tačiau, kaip minėta, kai kur nuomonės tyrimai nesutampa net ne keliais, o keliolika ar net daugiau kaip dviem dešimtimis procentų.

"Nemažai įtakos turi klausimo formuluotė. Pavyzdžiui, vienoje anketoje yra klausimas "Ar pritartumėte, kad Lietuva siųstų karius į karštus taškus?"

Toje pačioje anketoje, tik kitame lape, klausimas: "Ar pritartumėte, kad Lietuvos savanoriai vyktų į taikos palaikymo misiją?" Atsakymų rezultatas abiem atvejais visiškai priešingas. Kas kita, pavyzdžiui, klausimas: "Ar pritartumėte valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimui?" Čia jau kaip beklausi, vis tiek atsakymai nepasikeis", - aiškino V. Gaidys.

Populiarumo rezultatai gali būti visai kitokie, jei, pavyzdžiui, leisime žmogui laisvai atsakyti į klausimą "Ką rinktumėte Lietuvos prezidentu?", nepateikę jam jokio pavardžių sąrašo. Visai kas kita, jei pateiksite, tarkime, septynių kandidatų pavardes. Jis jau privalės rinktis tik iš jų.