Milijonų vertės klausimas: kur dėsime degtinės butelius?

Lietuvos užstato sistema padeda surinkti 92 proc. visų sistemoje dalyvaujančių gėrimų pakuočių. Gyventojai ją vertina labai palankiai. Lietuvos rezultatais nustebinti užsienio valstybių atstovai atvyksta pas mus mokytis. Ši sėkmė paskatino politikus plėsti užstato sistemą – siūloma į ją įtraukti vyno ir stipriojo alkoholio butelius. Iš pirmo žvilgsnio sumanymas atrodo geras, tačiau ekspertai perspėja, kad tokie užmojai mums padarys meškos paslaugą – pokyčiai palies ne tik pakuočių atliekų tvarkymą, bet ir mūsų visų pinigines.

Seimo aplinkosaugos komiteto narė Virginija Vingrienė užregistravo įstatymo pataisas, kurios į dabartinę užstato sistemą leistų įtraukti stiklinius vyno ir stipriojo alkoholio butelius, kuriuos iki šiol mesdavome į stiklo surinkimo konteinerius.

Tai reikštų, kad Lietuvos gyventojai turės į taromatus atnešti papildomas 50 000 tonų stiklo butelių kasmet. Tai maždaug po 18 kg kiekvienam gyventojui.

Norėjo kaip geriau, gausis kaip visad?

„Suprantame Seimo narių norą ieškoti sprendimų, kaip gerinti stiklo butelių surinkimą. Ir galiu tik pritarti – taip, tikrai stiklo tara turi ir gali būti surenkama geriau. Bet dabar siūlomos priemonės šitokio tikslo nepateisina. Netgi priešingai“, – įsitikinęs viešosios įstaigos (VšĮ) „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Jo skaičiavimu, prie individualių namų dabar įrengti 280 000 stiklo surinkimo konteinerių, o jais naudojasi apie 700 000 šalies gyventojų. Didžioji jų dalis – regionuose. Miestuose ir miesteliuose yra dar 9 400 didelių kolektyvinio rūšiavimo konteinerių. Po planuojamų pertvarkų visi šie konteineriai taptų nebereikalingi.

„Tai negi dabar žmogui pasakysime, kad nuo šiol konteineris šalia jo namo nebetinkamas ir liepsime jam nešti grąžinti stiklo butelį į parduotuvę už kilometro ar dviejų, nes kitaip neatgaus užstato?

Žmonėms įrengti beveik 300 000 stiklo surinkimo konteinerių, jiems nupirkti išleista dešimtys milijonų eurų. Nejau tie pinigai buvo išmesti į balą? Ir, negana to, kad tie pinigai buvo išmesti, stiklo surinkimas žmonėms dar brangs“, – sakė K. Pocius. Jo teigimu, gero tikslo siekiama netinkamomis priemonėmis.

Šešis kartus brangiau

Seime vykusioje konferencijoje Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, pristatydama nepriklausomų ekspertų vertinimą, nurodė, kad norint padidinti stiklo butelių surinkimą iki norimo lygio, investicijos į užstato sistemą turėtų būti šešiskart didesnės nei į konteinerinės sistemos plėtrą.

„Reikėtų naujų taromatų, pardavėjams – papildomų pakuočių sandėliavimo erdvių, gali mažėti sistemos patogumas gyventojams“, – perspėjo ministerijos atstovė.

Ne visi gyventojai žino, kad didžioji užstato sistemos išlaikymo dalis tenka gėrimų gamintojams ir importuotojams, kurie apmoka savo išleistų į rinką pakuočių surinkimą. Vyno ir stipriųjų gėrimų butelius įtraukus į užstato sistemą, kasdienei jos veiklai reikėtų gerokai daugiau lėšų. Tai reiškia, kad didėtų gėrimų savikaina, o paskui ją kiltų ir galutinė šių prekių kaina parduotuvių lentynose.

Prekybininkai gūžčioja pečiais

Specialistai skaičiuoja, kad vien tam, jog išplėsta ir pabrangusi sistema galėtų veikti, reikia dar 8,34 mln. Eur. Papildomai tai kainuotų ir prekybininkams, kurie surenka pakuotes, mat jiems reikėtų ne tik įrengti naujų taromatų (esami taromatai neskirti stipriųjų gėrimų buteliams), bet ir skirti papildomų patalpų plotų stiklo pakuotėms saugoti.

Tad mažesnės tarą priimančios parduotuvės netrukus susidurtų su erdvių stygiumi, o didesnėms kai kuriais atvejais netgi gali tekti perplanuoti prekybines erdves.

Šalies pardavėjus vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rita Vainienė sakė, kad prekybininkai glaudžiai susiję su abiem tvarkymo sistemomis: konteinerine ir užstato, todėl situaciją mato iš abiejų pusių.

„Konteinerinės sistemos galimybės dar neišsemtos. Tad protingiausia būtų iki galo išnaudoti jos galimybes, juolab, kad matome ir kitų valstybių patirtį, kur šitokios sistemos veikia gerai. Sveikas protas siūlytų tobulinti tai, kas jau veikia dabar, o ne ieškoti alternatyvų, kurių efektyvumas nėra aiškus“, – kalbėjo R. Vainienė.

Ar yra išeitis?

Užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sakė, kad užstato sistema veikia tikrai gerai, ją labai gerai vertina ir šalies gyventojai. Tačiau reikia nepamiršti, kad žymiai didesnis pakuočių atliekų kiekis tvarkomas konteinerinėje rūšiavimo sistemoje – būtent ten šiuo metu reikėtų kreipti didžiausią dėmesį. Šią sistemą būtina patobulinta ir užtikrinti pakuočių atliekų sutvarkymą.

„Vertindami kitų šalių patirtį matome, kad tik dviejose šalyse stipriųjų gėrimų buteliai dalyvauja užstato sistemose“, – teigė G. Varnas.

Tačiau stiklo butelių surinkimo apimtis reikia didinti. Tiek dėl aplinkosauginių priežasčių, tiek dėl to, kad griežtėja surinkimo reikalavimai visoje Europos Sąjungoje.

„Kad ir ką darytum, turi suprasti, kas yra veiksminga ir mažiausiai kainuoja. Europos patirtis rodo, kad gerai išplėtota konteinerinė sistema, kurios veiklą teisingai sureguliuoja valdžia, duoda geriausius rezultatus už mažiausią kainą“, – tvirtino tarptautinis ekspertas Kyriakos Parpounas.

Jam pritarė ir K. Pocius: „Turime puikiai veikiančią užstato sistemą. Tegu ir toliau ji tokia lieka – nesugadinkime to, ko mums pavydi kitos šalys. Geriau patobulinkime konteinerinę sistemą: išplėskime konteinerių tinklą, kad žmonėms jis taptų patogesnis, įrenkime rūšiavimo šiukšliadėžes viešosiose erdvėse ir daugiau dėmesio skirkime švietimui.

Žmonės jau pavargo nuo draudimų, reguliavimų ir nurodymų. Jeigu norime, kad jie rūšiuotų, kad mūsų aplinka taptų švaresnė, kad savo vaikams paliktume švaresnę šalį – parodykime gyventojams, kodėl verta tai daryti. Žmonės viską mato, supranta ir žino, kokie ir kieno sprendimai atneša svarbius pokyčius“, – įsitikinęs VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.